Kadaise vienoje garstronomijos mugėje akis užkliuvo už man nematyto įrankio daržovių “spagečių“ gamybai. Tuomet draugė tempė už rankovės, sakydama – kam mokėti už tokį daiktą šitokį kosmosą pinigų? Ir ji buvo absoliučiai teisi. Po kelių mėnesių sendaikčių turguje aptikau tokį patį daiktą, tik dešimtį kartų pigesnį. Gerą mėnesį namiškiams teko valgyti ilgų makaronų formos bulves, cukinijas, agurkus, morkas… Bet didžiausias atradimas slypėjo kitame įrankio gale. Juo galima atpjauti ypatingo plonumo ir platumo juostas. Tuomet gimė marinuotos cukinijų ar agurkų juostos, pradėjau kepti bulvių juostų apkepus, o pernai, beraugiant burokus, pamaniau, kad burokų juostos juk įrūgtų žymiai greičiau. Pridrožiau visą trilitrį, po to sekantį… ir tokiu būdu burokų juostos tapo mūsų namų garnyrų karalienėmis.
Juostoms geriausia rinktis ilgus ir storus burokėlius, tuomet galima pagaminti ir plačių, ir ilgų juostų. Vienam trilitriui stiklainiui pasiruošiu:
3 didelius burokus (apie 1,2 kg)
2 v.š. rupios druskos
1 v.š. medaus
12 skiltelių česnako
1 riekę ruginės duonos (galima keisti keliais šaukštais ruginių miltų)
1 v.š. prieskonių rauginimui mišinio (žieminis variantas)
Žalumynų sezono metu naudoju šviežius krapų kotus, vyšnių ir serbentų lapus, kaip ir raugiant agurkus.
Kad delnai nenusidažytu ryškiu raudoniu, ruošiant burokėlius, mūviu silikonines pirštinaites. Pirmiausiai nulupu žievę, nupjaunu galus ir pjaustau plonomis juostomis. Į trilitrio stiklainio dugną sudedu luptą ir patraiškytą česnaką, medų, druską ir prieskonius, sutrupinu riekę duonos arba beriu porą šaukštų ruginių miltų. Sudedu juostas ir stiklainį iki pat viršaus užpilu kambario temperatūros vandeniu. Dengiu plastikiniu dangteliu, gerokai pavartau ir dedu ant palangės. Kadangi rūgstant skysčiai veržiasi lauk, po stiklainiu dedu gilesnę lėkštę.
Po 3-4 dienų jau ragaujame. Po įrūgimo stiklainį dedu į vėsesnę vietą.
Valgome kaip garnyrą mėsiškiems ar paukštienos patiekalams, ant sumuštinio su kepenine ar tepamu sūriu, tiesiog su sūriu, keptu kiaušiniu…
