Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos. Viena jų – Grūšlaukės Užgavėnės. Į Sąvadą taip pat įrašyti: kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Kaip teigiama Lietuvos nacionalinio kultūros centro išplatintame pranešime, šios tradicijos atspindi kultūros paveldo vaidmenį stiprinant kartų ir bendruomenės ryšius, užtikrinant tradicijų tęstinumą ir svarbą dabarties visuomenėje.
Grūšlaukės Užgavėnės yra viena iš tradicinių kalendorinių švenčių, kurios šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Nors tikslus šventės pradžios laikas nėra žinomas, vyresnieji kaimo gyventojai teigia, kad „čia visada buvę persirengėliai“. Užgavėnių rytą persirengėliai ir muzikantai pradeda triukšmingas vaikštynes, kurios trunka beveik dešimt valandų, aplankydami kiekvieną sodybą ir sveikindami šeimininkus dainomis, šokiais, juokais bei išdaigomis. Persirengėliai dėvi unikaliomis kaukėmis, kurias gamina vietiniai meistrai. Jiems būtina aplankyti kiekvieną sodybą, pasveikinti šeimininkus prakalbomis, dainomis, pašokdinti ir palinksminti juokais. Savo ruožtu šeimininkai dosniai atsidėkoja nuoširdžiu priėmimu ir vaišėmis.
Ši šventė grūšlaukiškiams – viena svarbiausių metų švenčių, sutelkianti bendruomenę ir suteikianti galimybę susiburti bei paminėti šį svarbų kalendorinį įvykį. Tądien į Grūšlaukes stengiasi atvykti ir čia gimę, augę žmonės. Tradicija perduodama šeimose – dalyvaujantieji vaikštynėse dažniausiai perima kaukes ir personažus, kuriuos anksčiau kūrė jų tėvai ir seneliai.
Svarbus momentas Užgavėnėse – Morės sudeginimas, simbolizuojantis žiemos pabaigą ir pavasario pradžią. Po vaikštynių kaimo aikštėje rengiamas šventinis susibūrimas su blynais, arbata, šokiais, žaidimais ir įvairiais linksmintojais. Grūšlaukės Užgavėnių svarbą liudija ir tai, kad ši tradicija išliko gyva nepriklausomai nuo istorinių ir politinių pokyčių. Grūšlaukės kaimo bendruomenė tvirtai puoselėja šią šventę, kuri yra svarbi šio krašto kultūrinės tapatybės dalis.
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai bus pristatyti kovo 19 d. šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje. Nuo Sąvado įkūrimo iki 2025 m. pradžios į jį įrašyta 70 nematerialaus kultūros paveldo reiškinių, kurių gyvavimą tęsia juos puoselėjančios bendruomenės. Siekiama ne tik užtikrinti paveldo išsaugojimą, bet ir skleisti žinią apie savitas kultūros tradicijas ir jų išsaugojimo veiklas.
Grūšlaukės Užgavėnes, kaip Nematerialaus kultūros paveldo vertybės pripažinimą, teikė Kretingos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka ir Grūšlaukės kaimo bendruomenė.
Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka
Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą papildė Užgavėnės, kanklės, margučių marginimas, žvejyba
