Tikriausiai ne vienas esate girdėję istoriją, jog garsusis Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, lankydamasis Vilniuje, taip susižavėjo šv. Onos bažnyčia, kad net sušuko – „Šią bažnyčią aš ant delno nusineščiau į Paryžių!“? O kas nežino legendos apie tai, kaip pats velnias nešė akmenį, norėdamas užritinti Anykščių bažnyčios duris? Tokių ir panašių istorijų galima išgirsti begalę, nes bažnyčių mūsų krašte daug. Beveik kiekviename kaime rasite po vieną, o miestuose kelias ar keliolika (nepatikrintais duomenimis, Lietuvoje yra apie 900 bažnyčių, daugiau nei 700 iš jų – katalikų). Tačiau tikrai ne kiekvienas lietuvis žino, kokie istoriniai lobiai slepiasi po didingais, o kartais ir visai kukliais, „Dievo namais“ vadinamų pastatų skliautais.
Ar žinote kas slepiasi už Nr. 20 pažymėto namo Vilniaus Vokiečių gatvėje?
Tikrai retas, kuris praeivis, žingsniuodamas Vilniaus Vokiečių gatve, atkreipia dėmesį į 20-uoju numeriu pažymėtą pastatą. Tačiau pažvelgus į jį kiek iš toliau, galima išvysti bažnyčios bokštą. Tai vienintelė Vilniuje esanti evangelikų liuteronų bažnyčia, 1555 m. pastatyta Mikalojaus Radvilos Juodojo iniciatyva. Dabartinės bažnyčios kertinis akmuo buvo įkastas 1739 m., o pamaldos joje vyko iki 1940 m., kuomet sovietų valdžia ją uždarė.
Ar tikrai vienuoliai kamalduliai miegojo karstuose?
Bažnyčiomis bei vienuolynais garsėja ne tik tikroji, bet ir laikinoji Lietuvos sostinė Kaunas. Tikrai verta aplankyti Kauno marių pusiasalyje įsikūrusį Pažaislio kamaldulių vienuolyną – vieną gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės bei Rytų Europoje.
To meto žmonėms nemažai kalbų kėlė ne tik pats vienuolyno fundatorius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas, bet ir išpuoštame vienuolyne, už aukštų ir storų sienų įsikūrę paslaptingi vienuoliai kamalduliai. Skirtingai nei pranciškonai ar jėzuitai, visuomenėje jie nesireiškė. Davę tylos įžadus gyveno atsiskyrėliškai ir asketiškai. Pasak vietinių gyventojų pasakojimų, kamalduliai tarpusavyje tik persimesdavo trumpa fraze – „memento mori“ („atmink, kad mirsi“), o miegodavo celėse padėtuose karstuose, po galva pasikišę plytas.
Trakuose rasite ne tik garsiąją pilį
Daugelis į senąją sostinę Trakus vyksta pažiūrėti tik didingų, Maironio eilėraštyje apdainuotų pilies mūrų ir net nežino, jog šiame, ežerų apsuptame, mieste galima atrasti ir kitų įdomių vietų. Viena iš jų – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių kompleksas, statytas dar Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Tad važiuodami į Trakus, atkreipkite dėmesį, jog jus iš tolo pirmiausiai pasveikina ne įžymioji Trakų salos pilis, bet ant kalvos iškilusi Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia.
Nepamirškite aplankyti ir pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės bei jos apylinkių. Čia tikrai yra ką pamatyti. Galėsite ne tik palaipioti pagonybės laikus menančiais piliakalniais, kojas pamankštinti žingsniuodami pažintiniais takais, akis paganyti į viduramžių miesto liekanas, bet ir aplankyti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Jos sienos saugo daug ypač vertingų paveikslų, skulptūrų ir senąjį bažnyčios varpą. Išliko ir mažoji medinė koplyčia, kurioje šiuo metu įsikūręs Bažnytinių relikvijų muziejus. Priešais bažnyčią stovi didinga granitinė Mozės skulptūra.
Ir tai tik menkutė dalis to, ką galima išvysti Lietuvoje, mūsų šalyje maldos namų yra per trūkstantį. Ir kiekvienas jų turi savo unikalią istoriją, stilių ir liekamąją vertę. Tad jei galvojate, kad jau apkeliavote visą Lietuvą ir nebėra ką pamatyti, paklauskite savęs iš naujo, ar tikrai?
