Sekmadienį, Kryžkalnyje, Raseinių rajone, atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, memoriale bus įamžinti visi 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje prieš sovietų okupantus.
„Susirinkome prie į žemę įsmeigto kalavijo, kad pagerbtume praeities didvyrius. Šiandien prisimename tuos, kurie negailėdami savęs kovojo už Lietuvos laisvę, ir tuos, kurie šioje kovoje pražuvo – pašauti girių tankmėje, susprogdinti žeminėse, paniekinti miestelių aikštėse. Tai, kas anuomet atrodė kaip pralaimėjimas, mūsų akyse prilygsta pergalei – žmogaus dvasios triumfui didžios neteisybės akivaizdoje. Ir po daugelio metų partizanų kovų istorijoje tebeaidi balsas Tautos, kuri nebuvo nutildyta ir nebuvo nugalėta“, – sakė atidarymo ceremonijoje kalbėjęs Prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdomi keliais etapais. I etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu. II etape siūloma pastatyti ir įrengti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Memorialo statybai, investicijų projektui įgyvendinti, Vyriausybė 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto skyrė 505 tūkst. eurų. Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną, kuriuo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.
Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.
Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija.
Idėja Kryžkalnyje įamžinti Lietuvos partizanus prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Būtent jo sumanymu pradėtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti (statybos leidimas išduotas 2009 m. liepos 2 d.), kurio pagrindinis akcentas – 15 metrų aukščio koplyčia-varpinė su vitražais ir nerūdijančio plieno kryžiumi, simbolizuojantys amžiną veržimąsi, tikėjimą, bet kartu ir rimtį, pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Koplyčios viduje pakabinti keli varpai, kuriais memorialo lankytojai gali skambinti. Šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis.
Memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti visuomenei atvertas 2018 m. lapkričio 25 d.
Memorialo statybos darbus organizavo Raseinių rajono savivaldybė – įgyvendino investicijų projektą „Lietuvos partizanų memorialo Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Kryžkalnio k. statyba ir teritorijos sutvarkymas (I etapas)“ pagal LLKS pateiktą memorialo idėjos projektą, kuriam pritarė absoliuti dauguma Lietuvos patriotinių organizacijų (16 organizacijų).
