Karo poveikis aplinkai dažnai būna nepastebimas, tačiau jis gali turėti drastiškų ir ilgalaikių pasekmių ekosistemoms. Šios pasekmės neapsiriboja tik teritorijomis, kur vyksta konfliktai – jos gali paveikti net ir atokias pasaulio dalis. Rusijos invazija į Ukrainą ir okupacija Kryme tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip buvo padidinta klimato kaita ir pablogintos ekologinės sąlygos, sukeliančios gamtos niokojimą, kurio atkūrimas užtruks šimtmečius. Šis konfliktas nėra tik humanitarinė krizė – jis įneša ir didžiulę žalą aplinkai, kuriai atstatyti reikės milžiniškų pastangų ir ilgų metų.
Krymo ekologinė katastrofa
Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – Krymo ekosistemos naikinimas dėl karinės veiklos. Krymas, turintis unikalią gamtinę ir biologinę įvairovę, tapo karinių operacijų vieta, o tai smarkiai pablogino jo ekologinę būklę. Anksčiau saugomi gamtos rezervatai, kuriuose augo retų rūšių augalai ir veisėsi gyvūnai, dabar tapo karinių objektų ir infrastruktūros dalimi.
Kryme nuolat plėtojama gynybinė infrastruktūra, statomi poligonai, kurie įrengiami tiesiogiai pažeidžiant aplinką. Viena iš didžiausių problemų – didžiulis gamtos teritorijų sumažėjimas ir jų pertvarkymas į karinius objektus. Ekologų duomenimis, šiuo metu apie 17 tūkst. hektarų gamtinio rezervato teritorijos buvo pritaikytos kariniams poreikiams. Tai ne tik sumažina biologinę įvairovę, bet ir daro ilgalaikį poveikį kraštovaizdžiui.
Dirvožemio, vandens ir oro užteršimas
Karas turi tiesioginį poveikį ne tik gamtos teritorijoms, bet ir aplinkos užteršimui. Karinių pratybų ir gynybinių įrenginių statyba Kryme sukelia dirvožemio ir vandens užterštumą, kuris turi ilgalaikių pasekmių ne tik teritorijoje, kur vyksta karas, bet ir plačiau. Karinės operacijos ir su jomis susijusios veiklos, kaip sprogmenų naudojimas, teršia žemę, ją padaro netinkamą žemės ūkiui, o požeminiai vandenys tampa užteršti chemikalais ir sprogmenų likučiais. Tokios teritorijos tampa pavojingos ir vietiniams gyventojams, ir gyvūnams. Dėl šių aplinkybių prarandama galimybė vykdyti žemės ūkį, o tai gali sukelti maisto trūkumą ir padidinti ekonominius sunkumus vietos bendruomenėms.
Be to, karas gali pabloginti oro kokybę, nes įvykus dideliems sprogimams ir karinėms operacijoms, į orą patenka dideli kiekiai suodžių, dūmų ir kitų kenksmingų medžiagų. Tai ne tik tiesiogiai kenksminga aplinkai, bet ir pablogina žmonių sveikatą, didina kvėpavimo takų ligų riziką.
Miškų gaisrai ir kraštovaizdžio nykimas
Miškų gaisrai yra dar viena rimta problema, kurią karas sukelia konfliktiniuose regionuose. Karinės pratybos ir sprogimai dažnai sukelia didelio masto gaisrus, kurie sunaikina didelius miškų plotus. Kryme, pavyzdžiui, 2022 m. miškų gaisrai nusinešė dešimtis hektarų teritorijų, įskaitant saugomus gamtos objektus, kaip Karadago rezervatas.
Miškai, kaip svarbūs anglies absorbuotojai, padeda reguliuoti klimato pokyčius, sugerdami anglies dvideginį iš atmosferos. Karų metu miškų sunaikinimas didina anglies dioksido kiekį atmosferoje, o tai dar labiau pagreitina klimato kaitos procesus. Be to, miškų naikinimas veikia gyvūnų ir augalų rūšių gyvenimo sąlygas, sukelia nykimą ir mažina biologinę įvairovę.
Klimato kaita ir globalūs padariniai
Karas, kaip atskira žmogaus veiklos sfera, prisideda prie pasaulinės klimato krizės ir ją stiprina. Rusijos agresija Kryme ir kitos karinės operacijos atskleidžia, kaip karas ne tik niokoja konkrečias teritorijas, bet ir prisideda prie globalių ekologinių ir klimato problemų. Gamtos naikinimas dėl karo daro ilgalaikį poveikį ne tik pusiasaliui, bet ir Juodosios jūros bei aplinkinių regionų ekologijai. Be to, ekosistemų nykimas apsunkina kovą su klimato kaita, nes pažeistos teritorijos nesugeba atlikti svarbių ekologinių funkcijų, tokių kaip anglies absorbcija ar vandens filtravimas. Tai tiesiogiai veikia globalias klimato problemas, didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją ir mažinant pasaulinės klimato sistemos atsparumą.
Tarptautinis atsakas ir prevencija
Ši ekologinė katastrofa reikalauja tarptautinio atsako. Nors ekologinės pasekmės dažnai lieka antrinės karo pasekmės, jos turi ilgalaikį poveikį visam pasauliui. Mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos ragina tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų ir pareikalauti atsakomybės iš agresorių už ekologinius nusikaltimus. Toks tarptautinis atsakas galėtų padėti ne tik spręsti ekologines problemas, bet ir sumažinti karinių veiksmų skaičių, kurie prisideda prie gamtos niokojimo. Atsakomybė už ekologines pasekmes galėtų tapti svarbiu diplomatiniu įrankiu, padedančiu užkirsti kelią tolesnėms katastrofoms.
Klimato kaita ir karas – dvi jėgos, kurios daro rimtą poveikį mūsų planetai. Karinės operacijos ir jų poveikis ekosistemoms ne tik pablogina vietos gyventojų gyvenimo sąlygas, bet ir sustiprina globalias ekologines problemas. Tai tapo aišku ir per Rusijos invaziją į Ukrainą, kurios pasekmės ilgainiui paveiks ne tik Krymą, bet ir visą pasaulį. Saugodami gamtą ir kovodami su klimato kaita, turime nepraleisti progos įvertinti karo pasekmes aplinkai ir priimti sprendimus, kurie padėtų užkirsti kelią šių problemų plitimui. Tik bendromis pastangomis galėsime užtikrinti tvarų ir taikų ateities pasaulį.
Šaltiniai:
- https://ceobs.org/ukraine-conflict-environmental-briefing-the-climate-crisis/
- https://www.chathamhouse.org/2023/03/how-russias-war-ukraine-threatening-climate-security
- https://climatefocus.com/publications/climate-damage-caused-by-russias-war-in-ukraine/
- https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S246831242400018X
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
