Kalėdų dekoracijos yra ne tik šventinio grožio akcentas, bet ir gilių tradicijų atspindys. Kiekvienas elementas pasakoja savitą istoriją, jungiančią praeitį su dabartimi. Šiame straipsnyje tęsime pažintį su Kalėdų dekoracijų pasauliu: nagrinėsime, kaip jos evoliucionavo laikui bėgant, kokias reikšmes įgavo skirtingose kultūrose ir kokiais dar įdomiais faktais Kalėdinės dekoracijos gali mus nustebinti.
Kaip atsirado Kalėdų dekoracijos: advento kalendorius, žvakės, kalėdų varpai, žaisliukai ir kt?
Kaip susiję Kalėdų spalvos ir „Coca-Cola“?
Kai pagalvojate apie šv. Kalėdų spalvas, tikriausiai iš karto į galvą ateina raudona ir žalia spalvos, ar ne? Nors niekas tiksliai nežino, kaip jos tapo neoficialiomis Kalėdų spalvomis, yra keletas teorijų.
Daugelis krikščionių mano, kad šias spalvas įkvėpė Jėzaus gyvenimas: žalia spalva simbolizuoja amžiną Kristaus gyvenimą (panašiai kaip visžaliai medžiai, kurie išlieka žali visą žiemą), o raudona – per nukryžiavimą pralietą kraują.
Istorikai teigia, kad šios spalvos atsirado per senovės Saturnalijų šventę, kai romėnai savo namuose kabindavo medžių šakas. Tačiau iš tikrųjų raudona ir žalia spalvos tapo Kalėdų spalvomis, nes tai įkvėpė „Coca-Cola“!
1931 m. jie sukūrė žurnalų reklamas, kuriose buvo vaizduojamas raudonai apsirengęs Kalėdų Senelis (firminė prekės ženklo spalva), apsuptas žaliu apvadu ir užrašu.
Šios reklamos tapo tokios populiarios, kad apibrėžė amerikietišką Kalėdų Senelio įvaizdį, o raudona ir žalia spalvos daugumos žmonių sąmonėje įsitvirtino kaip Kalėdų spalvos.
Kalėdinių dovanų teikimas
Kalėdų dovanų teikimas yra dar viena pagoniškų tradicijų, ypač romėnų Saturnalijų šventės, tąsa. Saturnalijos prasidėdavo gruodžio 17 d. ir baigdavosi po savaitės, gruodžio 24 d.
Per šią šventę (kurios metu buvo švenčiamos puotos, geriama, lošiama ir kitaip linksminamasi) buvo keičiamasi dovanomis, pvz., keramikos dirbiniais, vaisiais, riešutais ir žvakėmis.
Nors ankstyvieji krikščionys norėjo visiškai atsisakyti pagoniškų tradicijų, bažnyčios vadovai baiminosi, kad Saturnalijų atveju kils didelė priešprieša. Todėl vietoj to gavome Kalėdų dovanas – pagarbą trims išminčiams, atnešusiems kūdikėliui Jėzui aukso, smilkalų ir miros.
Kalėdinių kojinių kabinimas
Ant židinio židinio atbrailos kabančios kojinės – turbūt vienas labiausiai atpažįstamų Kalėdų simbolių.
Istorikai mano, kad ši tradicija prasidėjo dar prieš pradedant plačiai švęsti Kalėdas, o jos katalizatoriumi tapo tikrasis šventasis Mikalojus (dar žinomas kaip Kalėdų senelis). Po to, kai jo tėvai mirė per epidemiją, graikų krikščionių vyskupas visą gyvenimą dalijosi šeimos turtu, kad padėtų vargšams ir skurstantiesiems.
Jis buvo žinomas tuo, kad mergaitėms, kurios negalėjo sau leisti kraičio, į kojines įmesdavo auksinių monetų. Turtus jis numesdavo į kaminą arba pro langą, ir jie nukrisdavo į kojines, kurios būdavo pakabintos džiūti.
Kalėdinių kojinių tradicija JAV ir Europoje atsirado bent jau XVII a. pr. Ji net pasirodo garsiojoje 1822 m. poemoje „Šventojo Mikalojaus apsilankymas“, dar žinomoje kaip „Twas the Night before Christmas“ („Naktis prieš Kalėdas“).
Lebkuchen (vokiški meduoliai)
Imbieriniai meduoliai yra vienas iš labiausiai paplitusių kalėdinių skanėstų, iš kurių gaminami imbieriniai žmogeliukai ir nameliai.
Tačiau ši šventinė tradicija prasidėjo nuo vokiškų kalėdinių sausainių, dar vadinamų Lebkuchen sausainiais. Nuostabu, kad šiuos vokiškus imbierinius sausainius sukūrė XIII a. vienuoliai.
Gerai iškepti vokiški meduoliai labai skiriasi nuo sausų, kietų meduolių, prie kurių daugelis iš mūsų esame pripratę. Pagal autentišką Lebkuchen receptą iškepamas daug panašesnis į pyragą ir labai saldus sausainis.
Lebkuchenherzen yra širdelės formos ir paprastai būna dideli kaip pietų lėkštė, o Vokietijoje jie ir šiandien yra mėgstamas kalėdinis patiekalas.
Kaip atsirado Kalėdų Senelis?
Kalėdų Senelis, kokį jį pažįstame dabar, yra tarptautinių įtakų junginys.
Pirminis jo personažas atsirado III a. Turkijoje, kur vienuolis, vardu Mikalojus, buvo mėgstamas už tai, kad dalijosi paveldėtais šeimos turtais, kad padėtų vargšams, sergantiems vaikams ir jūreiviams. Galiausiai jis tapo populiariausiu šventuoju visoje Europoje.
Po protestantiškosios reformacijos šventasis Mikalojus išliko ypač gerbiamas Olandijoje, kur jis buvo pramintas Sinter Klaas (sutrumpinta Sint Nikolaas forma). Į JAV Sinter Klaasas atkeliavo XVII a. pabaigoje, atvežtas olandų imigrantų. Jo mirties metinių dieną, gruodžio 6 d., buvo ir tebėra olandų tradicija rengti šventę.
Kalėdų Senelio populiarumas JAV išaugo XIX a. pr., kai jis tapo Niujorko istorijos veikėju. Iš dalies tai įvyko Džono Pintardo (Niujorko istorijos draugijos) ir Vašingtono Irvingo, įtraukusio jį į knygą „ Niujorko istorija“, dėka.
Tačiau senasis linksmasis šventasis Nikolas iš tikrųjų tapo žinomas, kai 1822 m. buvo išleista Klemento Klarko Mūro (Clement Clarke Moore) poema „Šventojo Mikalojaus apsilankymo aprašymas“.
Iki 1820 m. Amerikos mažmeninės prekybos parduotuvės per Kalėdas reklamose naudojo Sinterio Klaaso atvaizdą. O 1840 m. parduotuvėse, kuriose vaikai galėjo apsilankyti, pasirodė pats Kalėdų Senelis.
Kalėdų Senelio elniai
Keista, bet tikrasis šventasis Mikalojus visiškai nesusijęs su šiaurės elniais. Jis buvo kilęs iš dabartinės Turkijos, kuri nėra arti natūralios šių gyvūnų gyvenamosios vietos. Tiesą sakant, ankstyvosios šventojo Mikalojaus versijos jį pririšo prie žemėje besiganančio balto žirgo.
Pirmasis užfiksuotas pasakojimas apie Kalėdų Senelio elnius pasirodė 1821 m. 16 puslapių knygelėje su eilėraščiu, pavadintu „Naujųjų metų dovana: Naujieji metai“ su užrašu „Mažyliams nuo penkerių iki dvylikos metų. III dalis“.
Rašytojas liko anonimas, bet leidėjas Viljamas Gilis (William Gilley) perdavė, kad autorius apie tokius gyvūnus žinojo iš savo motinos pasakojimo apie Arktį.
Kalbant apie jo legendą, Kalėdų Senelis tuo metu dar negyveno Šiaurės ašigalyje!
Po poros metų pasirodžiusiame „ Šventojo Mikalojaus apsilankyme“ (A Visit from Saint Nicholas) buvo ne tik aprašyti Kalėdų elniai, bet ir nurodytas jų skaičius (aštuoni) bei atskiri vardai.
„Rudolfas Raudonosis elnias“ pasirodė tik 1939 m.
Kalėdų sausainiai
Nuo sausainių puošimo su tėvais ir seneliais iki jų palikimo su šalto pieno stikline Kalėdų seneliui – kalėdiniai sausainiai jau daugybę šimtmečių yra svarbi šventinių tradicijų dalis.
Žiemos saulėgrįžos šventės iš pradžių buvo rengiamos derliui švęsti, o vynas ir alus suteikdavo šventinės nuotaikos. Tačiau jau viduramžiais kepėjai į ypatingų progų meniu pradėjo įtraukti desertus, kuriems gaminti buvo naudojamas sviestas, taukai ir cukrus.
Viduramžių Europoje atsirado daugiau egzotiškų ir brangių ingredientų, tokių kaip cinamonas, muskatas, imbieras ir džiovinti vaisiai, kurie palaipsniui atsirado Kalėdų laikotarpio „sausainių“ receptuose.
JAV kalėdiniai sausainiai pradėti gaminti XVIII a. pab. Tačiau XIX a. pr., pasikeitus importo įstatymams, iš Europos buvo atvežti pirmieji puošnių formų sausainiai.
Atsiradus galimybei kepti sausainius, kurių forma priminė įprastus Kalėdų simbolius (žvaigždes, kojines, eglutes ir kt.), atsirado daugiau naujų sausainių receptų. Taip gimė amerikietiška Kalėdų sausainių mainų tradicija.
Kalėdų dekoracijos – atvirukai
Įprastas kalėdinis paprotys – kasmet siųsti kalėdinius atvirukus draugams ir šeimos nariams, dažnai su šeimos nuotrauka ir (arba) užrašu, kuriame išsamiai aprašomi svarbiausi metų įvykiai.
Šią kalėdinę tradiciją 1843 m. pradėjo seras Henry Cole’as, britų valstybės tarnautojas ir išradėjas. Taigi novatoriškasis Cole’as pasamdė dailininką J. C. Horsley, kad šis sukurtų šventinį dizainą, kurį jis galėtų spausdinti dideliais kiekiais, ir taip buvo sukurtas pirmasis pasaulyje kalėdinis atvirukas.
Pirmąjį komercinį kalėdinių atvirukų verslą Amerikoje 1856 m. pradėjo vokiečių imigrantas ir litografas Luisas Prangas, tačiau 1915 m. broliai Haliai (dabar žinomi kaip Hallmark) išpopuliarino sulankstytus kalėdinius atvirukus vokuose.
Šaltiniai:
https://greenglobaltravel.com/symbols-of-christmas-history-meaning/
https://darceyflowers.ae/blog/10-traditional-christmas-symbols-and-their-meanings/
Autorė Germantė Gedvilė.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
