Liudviko Rėzos kultūros centras spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. kviečia į kuršininkų kalbos kursus(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija” iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kuršių nerija yra UNESCO saugomas objektas, o ypač į tai, kad pagrindinė saugojamoji vertė yra kultūrinis kraštovaizdis, taigi žmogaus sukurta ir jo gyvenimui pritaikyta aplinka, kalba turi būti laikoma išskirtine saugotina verte. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Be to, pati kalba, kaip etninės bendruomenės išskirtinis požymis, privalo būti dokumentuota, įpaminklinta ir atgaivinama tokiu lygmeniu, kokiam visuomenė yra pribrendusi. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pavienių mokslininkų tyrinėjimai neturi likti tik akademiniuose leidiniuose ir archyvuose. Kalbos, kaip esminės kultūrinės vertybės ir kultūros kūrybos įrankio vertė turi būti suprasta, įsisąmoninta ir palaikoma pačios bendruomenės, kuri gyvena šioje išskirtinėje vietovėje ir atsakinga už jos kultūrinį palikimą.
Kviečiame visus norinčius Kuršių nerijos bendruomenės gyventojus susipažinti su kuršininkų kalbos pagrindais, tekstais, kurie ja užrašyti, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais.
