Tviskanti prabanga, gurmaniškas meniu, įspūdingi vaizdai pro langą, elegantiškos damos ir ponai. Būtent taip įsivaizduojame kelionę įžymiuoju traukiniu „Rytų Ekspresas“. Toks traukinys keliauja tarp Paryžiaus ir Stambulo. Tačiau ar šis traukinys gali kursuoti ir Lietuvoje? Būtent tai ir siekė išsiaiškinti projekto „Didysis Lietuvos geležinkelio žiedas“ iniciatoriai.
„Traukinys ir jo techninės galimybės yra svarbu, tačiau ne mažiau svarbu, ar mes turime ką parodyti turistams“, sako projekto iniciatorius Udrius Armalis. Iš tiesų – tokių kelionių metu turistai ne tik mėgaujasi lėta kelione ir prabanga, bet ir keliauja į ekskursijas, susipažįsta su šalia esančiomis istorinėmis ir kultūrinėmis įžymybėmis.
Projekto iniciatorių nuomone „Rytų ekspreso“ traukinio kelionei Lietuvoje labiausiai tinkamas yra Klaipėda – Šiauliai – Pagėgiai – Klaipėda ruožas. Šis ruožas – vienas iš įspūdingiausių Lietuvoje, keliaujant juo važiuojama per įžymųjį Lyduvėnų geležinkelio tiltą, pralekiama per skirtingas istorines epochas ir kertama keletą, jau buvusių, valstybių sienas.
Bet, kaip ir kiekvienas darbas, taip ir šis turi savo pradžią. O pirmas būtinas darbas – rasti visas istorines stotis ir stoteles bei įvertinti, kurios gi iš jų gali sudominti turistus.
Buvusių stotelių ir stočių vietų paieška – net ir Vokietijos archyvuose.
Geležinkelis Klaipėda – Šiauliai – Pagėgiai – Klaipėda statytas įvairių istoriniu periodu. Taip ruožas nuo Šilėnų iki Kužių statytas cariniu laikotarpiu, ruožai Šilėnai – Laugsargiai, kaip ir Bajorai – Kretinga statyti I pasaulinio karo metu, o ruožas Kretinga – Kužiai – jau pirmos Nepriklausomybės metu.
Visgi sudėtingiausia senųjų stočių ir stotelių paieška buvo ruožuose Pagėgiai – Laugsargiai ir Pagėgiai – Klaipėda – Bajorai. Šie ruožai statyti Prūsijos valdymo laikotarpiu, tad informacijos apie stotis ir stoteles reikėjo ieškoti ir Vokietijos archyvuose. Būtent šiame ruože rasta daugybė nuostabių istorijų. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad dabartiniai Kukorai iš tiesų yra Kurkoraičiai? O Dituvos stotelė ne tik kad šiuo metu yra kitoje vietoje, bet ir iki karo vadinosi Ditava? Tačiau įdomiausią istoriją turi dabartiniai Giruliai – ši stotelė kelis kartus keitė pavadinimą. Pirminis šios stotelės pavadinimas buvo Girininkija (Försterei (Memel)), vėliau pervadinta į Klampynė, ir tik vėliau tapo Giruliais. Didžiausią nuostabą sukėlė pavadinimas Klampynė. Ir tik atvertus istorinius šaltinius išaiškėjo šio pavadinimo kilmė. Miškus aplink dabartinę Klaipėdą sodino komercijos tarybos narys Johann Adolph Klempow. Būtent jo dėka Klaipėda turi puikų mišką, kuris ne tik saugo miestą nuo užpustymo smėliu, bet ir yra puiki miestiečių ir miesto svečių poilsio zona. Tad argi nebūtų nuostabu, jei būtent Girulių geležinkelio stotelė butų pervadinta į Johann Adolph Klempow stotelę?
Visgi, šio projekto metu liko neįmintą ir keletą mįslių – pavyzdžiui, ar Klaipėdoje buvo Švyturio (Leuchtturm) stotis, daug klausimų kilo ir bandant išsiaiškinti stoteles tarp Tauragės ir Batakių (Ežerona, Ąžuolynas) – kiek jų ten iš tiesų buvo ir kokiose vietose. Tad šias mįsles reikės įminti kitų tyrinėjimų metu.
Ar šiuo metu istorinės stotys ir stotelės gali pritraukti „Rytų ekspreso“ turistus? Greičiausiai ne, nes deja, laikas iš tiesų negailestingas senoms stotims – tik nedaugelis iš jų gali didžiuotis savo pirmykščiu grožiu. Labiausiai šiame ruože nukentėjusios medinės stotelės – viena iš jų sudegusi, kita – visiškai apleista. Tačiau kai kurios iš jų spindi pirmykščiu grožiu, o kai kurie geležinkelio pastatai netgi nuostabiai restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui.
Beje, vykstant šiuo geležinkelio maršrutu galima gerėtis ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, bet ir aplankyti sutvarkytus kultūros ir paveldo paminklus. Vienas iš tokių, objektų, kuris įsikūręs prie pat geležinkelio ir traukia turistus jau šiandien tai Plungės dvaras.
Ar Lietuvoje gali važinėti įžymusis „Rytų ekspresas“? Atsakymas yra taip ir tai tik priklauso nuo mūsų pačių norų ir pastangų.
Na, o jeigu norite virtualiai susipažinti su visais galimais būsimo „Rytų ekspreso“ sustojimais ar juos aplankyti – Jums tereikia internete susirasti adresą: https://www.superkeliones.lt/didysis-lietuvos-gelezinkelio-ziedas/
Šį projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Dėkojame už šios idėjos palaikymą!
