Būdvietis – tai jaukus kaimas Lazdijų rajone, įsikūręs vos 14 km į šiaurės vakarus nuo Lazdijų, netoli Lenkijos sienos. Kaimo pavadinimas kilęs iš žodžių „būda“ (palapinė, pastogė) ir „vietą“. Būdviečio dvaras minimas nuo XVIII a., o XIX a. pabaigoje tai buvo Būdviečio palivarkas ir dvaro valda.
Būdviečio kaimo istorija neatsiejama nuo dvaro sodybos. Būdviečio dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m., kai Žygimantas Vaza suteikė žemę bajorui Grigorijui Sveckui. Iki šių dienų išliko keletas dvaro pastatų, tarp jų – 1803 m. pastatytas svirnas. Tai išskirtinis dviejų aukštų statinys, pastatytas iš maumedžio, su unikaliomis architektūrinėmis detalėmis tokiomis kaip kolonomis, dideliais langais ir vidine erdve, kurioje yra išlikęs maišų kėlimo mechanizmas. Svirnas, laikomas lietuvių liaudies architektūros paminklu, yra vertingas kultūros paveldo objektas, saugomas pagal Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą.
Išlikusios dvaro pastatų detalės, kaip svirnas, ne tik atspindi praeities architektūrą, bet ir rodo, kaip Būdviečio dvaro sodyba buvo susijusi su vietos gyvenimu. Tarp svarbiausių dvaro elementų išsiskiria ir mūrinė Sperskių mauzoliejinė koplyčia, kuri ilgus metus tarnavo kaip bažnyčia vietos dvarininkams. Koplyčia šiandien priklauso Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčiai.
Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia – unikalus liaudiško stiliaus statinys su barokui būdingais elementais. Pastatyta 1820 m. kaip vieša koplyčia, ši bažnyčia tapo svarbiu tikinčiųjų centru, o 1920 m. įkurta parapija. Jos architektūroje išsiskiria du bokštai su ornamentuotais kryžiais ir elegantišku trikampiu frontonu. Viduje yra trys navos, atskirtos kolonomis, bei neįprastus langus su liaudies architektūrai būdingais elementais. Bažnyčios šventoriuje taip pat stovi mauzoliejinė koplyčia, kur 1850 m. palaidota Sofija Hertyk, Prapuntų dvaro savininko žmona.
Lankantis Būdvietį, Lazdijų r., verta aplankyti knygnešio Jono Kaluškevičiaus sodybą. 2008 m. čia buvo atidengtas paminklas Būdviečio krašto žmonėms, nukentėjusiems per Lietuvos okupacijas 1795–1918 ir 1940–1981 m. (knygnešiams, politiniams kaliniams, tremtiniams, partizanams). Paminklo statybą iniciavo Benjaminas Kaluškevičius, o jį statė Kaluškevičių ir Bansevičių šeimos. Šalia paminklo įrengtas atminimo kambarys knygnešio J. Kaluškevičiaus name (dabar T. Jotautienės), kur galėsite susipažinti su šio istorinio asmens gyvenimu ir veikla.
Būdviečio kaimas ir jo istorija suteikia galimybę susipažinti su Lietuvos paveldo objektais ir praeities įvykiais. Lankydami šį kraštą, sužinosite daugiau apie vietos istoriją ir kultūrą.
Informacija paruošta Lazdijų TIC
Emilijos Pliaterytės pėdsakais Lazdijų krašte – Lietuviškoji Žana d’Ark
