KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė pernai vasarą pradėtus Merkinės (Varėnos rajone) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios išorės tvarkybos darbus. Bažnyčios fasadų ir stogo dangos būklė prieš pradedant darbus buvo bloga, o pagrindinio fasado trijų tarpsnių frontono būklė – artima avarinei: fiksuotos architektūrinių elementų tinko netektys, byrantys tinko gabalai kėlė grėsmę žmonėms.
Tvarkybos darbai vykdyti pagal religinės paskirties pastato Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, esančios V. Sladkevičiaus g. 10, Merkinėje, tvarkomųjų paveldosaugos remonto darbų projektą (UAB „Dalis erdvės”, projekto vadovas Astijus Taujanskas). Atlikti fasadų tinko remonto bei restauravimo, fasadų perdažymo, stogo dangos, kritulių surinkimo ir nuvedimo sistemos remonto darbai. Darbus atliko UAB „Adresas”. Atlikta darbų už 103 921,81 eurų. Finansavimo šaltinis – Europos sąjungos fondų ir Varėnos rajono savivaldybės lėšos.
Merkinės bažnyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 23581) – viena seniausių Lietuvoje. Nepaisant įvairių perstatymų, joje išliko charakteringų gotikinės architektūros bruožų. Spėjama, jog ją galėjo pastatyti LDK valdovas Jogaila 1387 ar 1388 m., krikštydamas lietuvius, bet tikrai iki 1392 m. parapijos įkūrimo Merkinėje. Bažnyčia turėjusi Šv. Mikalojaus vardą. Merkinėje dažnai lankėsi Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras (1461-1506). 1493 ir 1496 m. Aleksandras padidino bažnyčios fundaciją. 1493 m. bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulas, o 1496 m. ji buvo atnaujinta, 1648 m. suremontuota, iš dalies permūrytos ir nutinkuotos sienos, perdaryti skliautai, pastatytas frontonas. 1663 m. vėl buvo tvarkoma, nukentėjo 1702-1708 m. švedų ir rusų antplūdžio metu.
1820 m. Merkinės bažnyčios vizitacijos akte pateiktas detalus pastatų ir jurizdikos aprašymas. Bažnyčia buvo 60 uolekčių ilgio, 24 – pločio, 36 – aukščio, dengta „malksnomis“, su 4 rūsiais, 7 altoriais, altarija. Šventorius 1819 m. buvo aptvertas pjautomis kartimis tarp medinių stulpų, jame stovėjo medinė varpinė. 1822 m. Merkinėje kilusio gaisro metu sudegė bažnyčios stogas. 1848 m. remonto metu buvo įrengta sakykla, pertvarkytas vargonų choras, įkeltas stilizuotų gotikinių formų vargonų prospektas.
1884 m. prasidėjo bažnyčios pertvarkymas. M. Strebeika sudarė prienavio projektą, gubernijos architektas M. Čaginas iš pagrindų jį pakeitė. Buvo pastatytas ne tik bažnyčios prienavis, bet suremontuota visa bažnyčia, apdengta čerpėmis. Šventorių juosianti akmenų mūro tvora su tinkuotais 2 tarpsnių arkiniais vartais išmūryta 1843 m.
1893 m. sudarytame detaliame inventoriuje nurodyta, kad bažnyčia stovi mūro tvora apjuostame šventoriuje, vartuose įrengta varpinė, kurioje 1844 m. buvo pakabinti 3 varpai. 1875-1877 m. panaudojant senųjų įrenginių dalis ir skulptūras buvo įrengtas didysis altorius. 1912 m. bažnyčia buvo kapitaliai suremontuota. Tais metais klebono kun. Kazimiero Ribikausko iniciatyva vienas iš 6 (Viešpaties Jėzaus) bažnyčios inventoriuose nuolat minimų altorių buvo panaikintas, o šv. Antano ir šv. Roko altoriai perkelti į presbiteriją, taip pat atnaujinti ir paauksuoti visi bažnyčioje buvę altoriai. 1913 m. Kazimieras Imieninskis su padėjėjais ornamentine ir emblemine tapyba dekoravo kryžminius bažnyčios skliautus. 1917 m. Juozo Mickevičiaus iš Subartonių k. (Vinco Krėvės tėvo) ir parapijiečių lėšomis buvo įtaisytos K. Imieninskio tapytos stacijos. Bažnyčia 1930 m., po 1941 m. gaisro ir 1971-1972 m. remontuota. Bažnyčioje iki šių dienų išliko gausus vertingo įvairių istorinių laikotarpių vaizduojamosios ir taikomosios sakralinės dailės paveldo rinkinys.
Kultūros paveldo departamento informacija
