Lankytinos vietos Vilniuje Naujienos Pamatyk! Valdovų rūmai Vilnius

Vilniuje bus įamžintas metrą sukūręs mokslininkas T. L. Buratinis

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Ilgio mato METRO terminą šiandien žino visas pasaulis, tačiau labai mažai kas pagalvoja, kad jis gimė ne kur kitur, o XVII a. antrosios pusės Vilniuje!

Valdovų rūmų muziejus nuo šiol primins šią unikalią istoriją, kurią pasiūlė įamžinti Vilniaus senamiesčio Rotary klubas, artėjančio Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga dovanodamas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą skulptūrinę kompoziciją.

Birželio 7 d. 17.00 val. Valdovų rūmai kviečia dalyvauti ilgio mato METRO autoriui Titui Livijui Buratiniui skirto bareljefo atidengimo iškilmėse (Valdovų rūmų muziejus, Katedros a. 4, Vilnius, prieiga nuo T. Vrublevskio g.).

Ilgio mato autorius yra Titas Livijus Buratinis (Tito Livio Burattini, 1617–1681) – italų kilmės fizikas, matematikas, geografas, egiptologas, architektas, išradėjas, diplomatas ir finansininkas.

T. L. Buratinis ilgio matą aprašė 1675 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Misura universale“. Joje pirmą kartą paminėtas terminas „metras“ kaip ilgio matas.

1665 m. T. L. Buratinis apsigyveno Vilniuje. Jam buvo pavesta vadovauti ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos Brastos, Krokuvos bei Ujazdovo monetų kalykloms. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos valdymo laikais (1648–1668), po XVII a. vidurio karų, Lietuvos monetų kalykla vėl buvo atidaryta ir veikė nusiaubtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. Čia 1664–1666 m. kaldinti variniai šilingai (vadinti boratinkomis), auksinės ir sidabrinės monetos. Per archeologinius tyrimus greta šios vietos, Valdovų rūmų II oficinos pietiniame gale, buvo rasti Monetų kalyklos, kuriai vadovavo T. L. Buratinis, pastato pamatai, 2 tūkst. varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų.

Bareljefas metro kūrėjui bus atidengtas kaip tik greta tos vietos, kur prieš pustrečio šimto metų veikė monetų kalykla.

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Kalitos kalnas ir jo legenda

We love Lithuania

Metų laikai

Lina Žėkienė

Atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės

Audronė Vakarinienė „Liaudies šokiai telkia žmones“

Kauno modernizmas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

We love Lithuania

Kaišiadorių rajono didieji medžiai

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"