Pagalvotum: visa vilkų irštva… Net trys kaimai ir ištekantis Vilkės upelis… Visi trys besiglaudžiantys kaip maži „vilkiukai“ vienas šalia kito, todėl dažnai pavadinami vienu kaimu – Vilkėno…
Lietuvos bajorų magnatų Pliaterių giminė, tituluota grafais, Vilkėno kaime pastatė bene gražiausius dvaro rūmus ne tik Vakarų Lietuvoje, bet, mano nuomone, visame krašte. Kiek beribės meilės, nepriekaištingo skonio ir didžiulio išmanymo įdėta juos statant…
Garsino dvaras mūsų kraštą ir užjūrį jame kabėjusiu įžymiojo Jono Rustemo paveikslu „Lietuvaitė“. Keliuku važiuojant link rūmų pasitikdavo įspūdingi įvažiavimo vartai. Liepų alėjoje, šioms sužydėjus, bitės spiečiais dūzgė rinkdamos medų. Pro sulapojusias medžių lajas, tiesiame it styga parterio take, boluodavo marmurinė „Vandens nešėjos“ Rebekos skulptūra. Priešais ją atsiverdavo prašmatnūs Vilkėno rūmai… Rebeka – biblinė moteris, gražuolė Izaoko žmona. Būdamas 40-ies metų Izaokas vedė Rebeką ir su ja susilaukė dviejų sūnų – dvynių. Izaokui pasenus ir apakus Rebeka jį apgavo – vietoje vyresniojo iš dvynių Ezavo palaiminti pastūmėjo mylimesnį jaunėlį Jokūbą… Dabar prancūzų skulptoriaus Huberto Noelo marmurinės Rebekos originalas, pastatytas 1913 m. stovi Palangoje, prie Tiškevičių rūmų. Vilkėne likusi tik Rebekos skulptūros kopija…
Po Jurgio Pliaterio mirties, 1820 m. su Švėkšnos dvaru susijęs Vilkėno dvaras atiteko jo sūnui Pranciškui. Kitos Švėkšnos dvaro valdos buvo padalintos dar trims Pliaterių sūnums. Ant Švėkšnalės upelio Pranciškaus užmoju buvo pastatytas vandens malūnas su pastato gale įamžintais inicialiais F.H.P. (Franc Hrabia Plater) ir statybų metais – 1843-čiais. Pavasarį patvinęs Švėkšnalės upės vanduo gurgėdamas suko net tris vandens malūno ratus. Ir tik 1925 metais jie buvo pakeisti metaline turbina. Dvaro malūnas buvo įkurtas atokiau nuo dvaro centro ir, manoma, kad tai buvo ne pirmasis malūnas stovėjęs šioje vietoje… Iš lauko akmenų sumūrytai melnyčiai, kurios sienos daugiau nei metro storio, labai pasisekė. Mūsų laikais statinyje įrengtas restoranas ir viešbutis neleido jam sunykti.
Prabangius neorenesanso stiliaus rūmus su bokštu 1897 m. pastatė Pranciškaus Pliaterio sūnus Aleksandras (1845 -1922). Viename akmenyje, esančiame parko alėjos pradžioje, iškalta data – 1880 m., o dvaro rūmų fasade – 1897 m. Datos rodo, kad dvaro ansamblis kurtas 1880-1897 m. Parkas pradėtas formuoti dar 1820 metais, baigtas 1880 m. tuometinio dvaro valdytojo Aleksandro Pliaterio ir jo žmonos. Vėliau ne vieną kartą naujai pertvarkytas jis pereina į mišką, kuriame ošė senieji girios ąžuolai.
Aleksandras didžiuliame angliško stiliaus parke pasodino parko puošmeną Kanadinę cūgą, Šiaurės Amerikos klevų, ąžuolų…
1912 m. susituokus Vilkėno dvaro grafaitei Janinai su savo pusbroliu -Švėkšnos dvaro grafu Jurgiu Pliateriu, Vilkėno ir Švėkšnos dvarai vėl buvo sujungti. Pirmasis Pasaulinis karas privertė Pliaterius trauktis į Rusiją. Ištuštėjusiuose dvaruose šeimininkavo vokiečių baronas Vitenhorstas.
Antrasis pasaulinis karas vėl smogė iš peties. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, jame įsikūrė Rusijos kariuomenės daliniai. Grafienė Janina apsigyveno dvaro malūne ir ten sulaukė mirties (mirė 1941 m.). Jos vyras mirė tremtyje, Komijos autonominėje respublikoje. Vokiečių okupacijos metais grafų Jurgio ir Janinos sūnus Aleksandras sugrįžo į gimtinę. Vilkėno rūmus jis pavedė prižiūrėti ūkvedžiams, pats apsistodamas Švėkšnos dvare. Visgi po karo Aleksandras pasitraukė kartu su vokiečiais, palikdamas namus tuščius…
1946 m. dvaro rūmuose įsikūrė vaikų namai. Labiausiai rūmai nukentėjo 1980 metais šiems atitekus Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai. Norėdama rūmuose įsirengti poilsio bazę gamyklos vadovybė nuplėšė stogą ir nebaigė remonto darbų. Beveik dvidešimtmetį bestogį pastatė ardė lietūs, vėjai, o svarbiausia – žmogaus abejingumas. Ir jei ne teisėtos šeimininkės grafienės Felicijos Laimės Broel -Pliaterienės apsilankymas Vilkėne, dabar turėtume dar vieną dvarą- vaiduoklį.
Susigrąžinusi rūmus, savo rūpesčiu ir lėšomis tespėjo restauruoti jų išorę… Tespėjo… 2015-10-28 netekome paskutinės senosios grafų Pliaterių kartos palikuonės. Felicija Laima Pliaterienė, eidama 96-uosius metus, mirė Vašingtono miesto ligoninėje. Grafienės pageidavimu kremuoti palaikai turėjo sugrįžti į Švėkšną ir atgulti šalia vyro Aleksandro, kuris prieš daugiau nei 20 metų palaidotas Švėkšnos katalikų bažnyčios kriptoje…
Pavažiavus gilyn keliuku link rūmų, dabar mane pasitinka ankstesnę savo vertę ir išvaizdą praradę tvenkiniai. Kadaise jie suteikė dvaro sodybą supančiam parkui gyvybės ir grožio. Neabejoju, kad tvenkiniuose plaukiojo ne tik didelės žuvys, bet ir grakščiosios gulbės. Gilius sentimentus širdyje paliko šalia Vilkėno dvaro rymantis vienišas, bet dar labai drūtas ąžuolas… Gaila… Rebeka jau nebe ta, parkas, vartai, tvenkiniai, dvaro pastatai ir… rūmai nebe tie… Nutilo šimtmečių šurmulys, menėse nebeskamba muzika, neberūksta brangūs cigarai, nesiplaiksto puošnūs damų suknelių šifonai…
Autorė: Jolanta Garkauskaitė „Laiko Gijos-Dvarai, Bažnyčios, Pilys“
