Rumšiškėse įsikūrusiame Lietuvos liaudies ir buities muziejuje tikriausiai esate buvę ne kartą. O ar žinojote, kad norėdami apžiūrėti etnografinius kaimus, tą galite padaryti ir už muziejaus ribų – nemokamai? Tiesa, teks nuvykti į kitą Lietuvos kraštą – Šalčininkų rajoną. Mažytėje, į Baltarusijos teritoriją įsikišusioje „uodegėlėje“, kuri dar žinoma „Dieveniškių kilpos“ vardu, slepiasi net 13 rėžinių etnografinių kaimų. Kuo jie ypatingi? Kviečiame skaityti šį straipsnį ir sužinoti.
Susiformavo Valakų reformos metu
Valakų reforma – tai žemės reforma, kuri vykdyta dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuo XVI a. antrosios pusės. Jos tikslas buvo padidinti iždo pajamas bei tolygiai paskirstyti valstiečiams feodalines prievoles. Dvarų valdytojai turėjo permatuoti ir perskirstyti kaimus, kiekvienam ūkiui skiriant po valaką žemės.
Padrikų sodybų vis mažėjo – jos buvo perkeliamos į specialias, kaimavietei skirtas vietas, kurias sudarė po vieną gatvę. Trobesiai privalėjo būti renčiami pagal tam tikrą nustatytą tvarką. Kiekviena sodyba turėjo būti vienodo ploto ir formos. Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, rikiuoti vienoje eilėje su tvartais, o sodybos užstatymą gilumoje užbaigdavo kluonai. Dėl siaurų rėžių žemę tekdavo taupyti, todėl žmonės turėjo tik būtiniausius gyvenimo ir ūkio pastatus – namą, tvartą, svirną, kluoną. Statant jie būdavo glaudžiami vienas prie kito. Taip susiformavo ypatingas trobesių statymo būdas, sujungiant pirkią su tvaru po vienu stogu, vadinant tai „rūmu“.
Tokie gatviniai kaimai buvo labiausiai paplitęs gyvenvietės tipas Lietuvoje iki pat XIX a. Šalčininkų rajone gatvinių kaimų išliko net 13. Apie tris iš jų – Poškonis, Rimašius ir Žižmus – norime papasakoti kiek plačiau.
Trys kaimai įtraukti į penkiolikos vertingiausių Lietuvos kaimų sąrašą
Kaip jau užsiminėme, Šalčininkų rajone slepiasi net 13 gatvinių kaimų. Trys iš jų – įtraukti į penkiolikos vertingiausių Lietuvos kaimų sąrašą. Dėl šios priežasties jiems norime skirti ypatingą dėmesį.
Pirmasis kaimas – Poškonys. Istoriniuose šaltiniuose ši gyvenvietė pirmą kartą minima 1713 m., LDK aktuose. Tuo metu kaimas priklausė Arlaviščių dvarui, dvarininkui Jonui Žemlai. Pagal sodybų ir pastatų išdėstymą ši kaimavietė yra gatvinė, rėžinė, užstatyta vienpusiai.
Šiandien šiame kaime galima apžiūrėti sodybas, kurios statytos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Senoji gatvė vertinga tiek architektūriniu, tiek istoriniu požiūriu – tikrai verta ją pamatyti savo akimis. Beje, visai netoli Poškonių kaimo, miško tankmėje, išlikusi ir 24 pilkapių, datuojamų V–VI a., grupė. Tai liudija, kad žmonės šiose apylinkėse gyveno jau pirmajame tūkstantmetyje.
Antrasis etnografinis rėžinis kaimas, kurį tikrai verta apžiūrėti viešint Šalčininkų rajone, – Rimašiai. Istoriniuose šaltiniuose ši gyvenvietė pirmą kartą minima 1744 m. Tada ir vėliau, iki pat baudžiavos panaikinimo, kaimas priklausė Daubutiškių dvarui.
Kaimo žemė buvo suskirstyta į tris laukus, šie – į gabalus, o gabalai – į rėžius. Kiekvienas rėžis turėjo savo pavadinimą, pvz. Siaurutės, Plačiosios, Dvarnos ir kt. Tai padėjo orientuotis į daugelį rėžių suskirstuose laukuose (vienam ūkininkui priklausė 15 rėžių, kartais ir daugiau). Sodybos statytos pietinėje Dieveniškės pusėje, mat šiaurėje plytėjo klampi pelkė. Dėl gamtinių sąlygų susiklostė tipinė vienpusė gatvinė rėžinė kaimavietė, kurios gatvė grįsta akmenimis. Beje, jei atvyksite apžiūrėti šio kaimo, nepamirškite užsukti ir į šalia esantį Rimašių akmenyną – mistišką vietą, kuri suformuota XX a. antrojoje pusėje.
Trečiasis Šalčininkų rajono kaimas, įtrauktas į 15 vertingiausių Lietuvos kaimų sąrašą, – Žižmai. Tai – ilgiausias gatvinis kaimas, kuris driekiasi beveik kilometrą: tarp Gaujos intako Berželio ir šiaurinėje pusėje esančios aukštumos. Dar XVI a. pradžioje Žižmai paminėti kaip bajoro Sebastjono Daugirdo tėvonija – vėliau nuosavybė buvo perduota jo palikuonims. Šis kaimas, istorijos bėgyje, gana mažai pakito. Todėl tikrai įdomu jį aplankyti ir apžiūrėti.
Tai – tik trys iš trylikos gatvinių kaimų Šalčininkų rajone. Jei viešėsite šiame krašte, siūlome nepatingėti ir aplankyti bent kelis iš jų: pajusite gyvų kaimų dvasią, apžiūrėsite sodybas ir trumpam įžengsite į istorijos puslapius.
Dieveniškių istorinis regioninis parkas – lankytini gamtos, istorijos ir kultūros paveldo objektai
