Išgirdę Palangos vardą tikriausiai pirmiausia pagalvojate apie kurortui būdingą šurmulį, ilgus auksinio smėlio paplūdimius, vėjo šiurenamas kopas bei jaukius miškų takelius. Vis dėlto, šis miestas turi ir kiek kitokią savo pusę, kurią galime įvardinti epitetu „mistiška“. Palangoje netrūksta vietų, kurias nuo seno gaubia įvairios legendos ir simbolinės reikšmės. Šie kampeliai – tai tarytum talismanai, padedantys išpildyti slapčiausias svajones ir prisišaukti laimę.
Jaučiate, kad kiek pritrūko sėkmės? O galbūt svajojate apie burtą, kuris atneštų meilę, šlovę, karjeros aukštumas ar savirealizacijos galimybes? Tokiu atveju, kviečiame skaityti šį straipsnį ir susipažinti su „mistiškais“ kurorto kampeliais. O susipažinus, nukeliauti į Palangą ir juos aplankyti!
Sėkmę dovanojanti Grafų Tiškevičių alėja
Viena iš Palangos lankytinų vietų, kurios įprastai nepraleidžia joks miesto svečias, – Grafų Tiškevičių alėja. Kiek daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo tuometis kurorto centras. Šiandien ji tęsiasi nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės ir yra populiari pasivaikščiojimų bei pasimatymų vieta.
IX a. pabaigos–XX pradžios dvasia alsuojančią alėją puošia Grafo Felikso Tiškevičiaus, Grafienės Antaninos Sofijos Lonckos-Tiškevičienės bei jos šunelio bronzinės skulptūros. Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo ir architektės Snieguolės Stripinienės sukurtas skulptūrų ekspozicijas jungia grindinyje įmontuota nerūdijančio metalo juosta, kurioje išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“. Tikima, kad šios skulptūros turi stebuklingų galių – norint, kad metai būtų sėkmingi, reikia paglostyti grafienės šuneliui nosį. O jeigu rūpi, kad klestėtų verslas ir pavyktų visi sandoriai, reikia pačiupinėti grafo Tiškevičiaus lazdą. Kitą kartą, vaikštinėdami šia alėja, pasinaudokite jos magiškomis galiomis!
Magiškasis Palangos tiltas
Tikriausiai pritarsite, kad Palangos tiltas – tikrų tikriausia miesto vizitinė kortelė. Juk jis, net ne vasaros sezono metu, pritraukia galybę žmonių. O, esant puikiam orui, poilsiautojai tiesiog plūsta ant tilto norėdami pasigėrėti išskirtine perspektyva į jūros horizontą, bangų mūšą bei, žinoma, saulėlydį.
O ar žinojote, kad Palangos tiltas turi ir magiškų galių? Kitą kartą, kai lankysitės Palangoje, nužingsniuokite iki pat tilto galo. Ten pamatysite specialią lentą, ant kurios galima parašyti linkėjimą draugams. Sakoma, kad šie linkėjimai pildosi!
Meilę dovanojantys Jūratė ir Kastytis
Skulptorės N. Gaigalaitė 1959 m. sukurta skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ – dar vienas Palangos miesto simbolis. Ji nuo 1961 m. pastatyta J. Basanavičiaus gatvės gale, prie pat pėsčiųjų tilto į jūrą.
Pasak legendos, kartą Baltijos jūroje tinklą užmetė drąsus žvejas Kastytis. Deivė Jūratė pasiuntė undinėles, kad jos perspėtų Kastytį, jog nevalia drumsti Baltijos vandenų, Kastytis nepabūgo. Jūratė panoro sužinoti, kas nepaiso jos valios, iškilo į jūros paviršių, o pamatę vienas kitą, įsimylėjo ir atsidūrė gintaro rūmuose. Apie deivės meilę žvejui greitai sužinojo Perkūnas. Užsirūstinęs jis sugriovė gintaro rūmus. Kastytis buvo nužudytas, o Jūratė prirakinta prie gintaro rūmų griuvėsių sienos. Kartais jūra išmeta į krantą smulkučius gintaro gabalėlius. Sakoma, tai – Jūratės ašaros.
Tikima, kad ši skulptūra padeda išpildyti slapčiausias svajones, kurios susijusios su meile ar šeimyniniu gyvenimu. Tereikia žvelgiant į skulptūrą sugalvoti norą ir… Laukti, kol jis išsipildys.
Slapčiausius norus pildantis Birutės kalnas
Birutės kalnas – tai reliktinė kopa, stūksanti Palangos Birutės parke, apie 150 m nuo Baltijos jūros. Pasak legendos, XIV a. Palangoje gyvenusi gražuolė vaidilutė Birutė pasižadėjo kurstyti aukuro ugnį deivei Praurimei ir niekada netekėti, nebent to paprašytų kunigaikštis. Grįždamas iš karo žygio, kunigaikštis Kęstutis pamatė Birutę, pamilo ją iš pirmo žvilgsnio ir paprašė tapti jo žmona. Po jų vestuvių Kęstutis liepė pastatyti rūmus, o kalną pavadinti Birutės vardu. Po mirties Birutė buvo palaidota šio kalno viršūnėje, kuris vėliau tapo lietuviškos dvasios, atsparumo ir meilės Tėvynei simboliu.
Sakoma, kad turint labai karštų troškimų, būtina užlipti ant Birutės kalno ir tris kartus pasakyti savo norą taip garsiai, kad net jūros gelmės išgirstų. Tad siūlome palaukti, kol nebus kitų žmonių ir garsiai garsiai sušukti savo norą! Beliks tik pasikliauti likimu, Birutės burtais ir luktelėti.
Išsilaisvinimą dovanojanti Trijų mergelių skulptūra
Trijų mergelių skulptūrą 1982 m. sukūrė skulptorė Zuzana Pranaitytė. Ji vaizduoja žvejo dukras, laukiančias iš jūros grįžtančio tėvo. Įdomu tai, kad žvejo dukterys – tai alegorija, vaizduojanti tris Baltijos šalis, besivaduojančias nuo sovietų gniaužtų ir viltingai žvelgiančias į Vakarų pasaulį.
Sakome, kad Trijų mergelių skulptūra pildo norus, kurie susiję su laisvės paieškomis, naujais vėjais gyvenime. Tereikia aplankyti skulptūrą ir parašyti, kad mergelės pagelbėtų gyvenimo kelionėje.
Žemaičių alka – vieta, suteikianti vidinės stiprybės
Alka – neatsiejama baltų istorijos dalis. Laikais, kada mūsų kraštuose vyravo pagonybė, alka buvo vieta, kuri išsiskyrė savo šventumu. Čia ne tik vykdavo apeigos, bet ir buvo atliekami įvairiausi ritualai. Lietuvoje atsiradus krikščionybei, alkų vietose buvo pastatyti kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai bei kiti simboliai.
Jei viešėsite netoli Palangos esančioje Šventojoje, aplankykite ant kopos esančią Žemaičių alką. Tiesa, tai nėra originali šventvietės vieta. Ji atkelta iš alkvietės, kuri XIV–XV a. buvo ant Birutės kalno. Vis dėlto ši vieta vis tiek ypatinga – mediniai kryžiai čia išdėstyti pagal Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus kūnų stebyklos modelį. Laikantis šio išdėstymo principo, pagal saulės metamus šešėlius galime nustatyti baltų kalendorinių švenčių datas.
Nors nėra legendų, kad Alka tiesiogiai pildytų norus, ji laikoma vieta, kur galima pasisemti ramybės, stiprybės ir susijungti su gamta bei protėvių dvasia. Sakoma, kad čia verta parymoti ir išsakyti savo vidinius troškimus. Šventvietės energija gali sustiprinti žmogaus tikėjimą ir suteikti įkvėpimo.
Sveikata pasirūpinantis sveikatingumo takas „Labrytys“
Svajojate apie geresnę savijautą? Jei taip, viešėdami Palangoje pasivaikščiokite arba pabėgiokite sveikatingumo taku „Labrytys“. Šalia Vaikų parko, pajūrio pušynu besidriekiantis takas – 6 km ilgio, žiedo formos. Jame įrengtos penkios aktyvaus poilsio zonos su lauko treniruokliais, sporto įrenginiais. „Labryčio“ take taip pat įrengti dviračių stovai, mediniai suolai bei šiukšlių dėžės. Tad „Labrytys“ sporto entuziastų nestokoja ne tik vasarą, bet ir atvėsus orams.
Šiai vietai epitetas „mistiška“ galbūt ir nelabai tiktų. Vis dėlto, keliaudami šiuo taku nepamirškite šiek tiek pasvajoti ir nuoširdžiai palinkėti sveikatos, stiprybės ir geros nuotaikos sau patiems bei artimiesiems. Sako, kad geros mintys materializuojasi!
