Siaubo filmai ir istorijos jau daugybę metų traukia žiūrovus bei skaitytojus. Nors jie gąsdina, kelia nerimą ar net sukelia siaubo jausmą, žmonės juos renkasi sąmoningai. Kodėl taip yra? Kodėl mus taip žavi tai, kas turėtų atstumti? Atsakymus į šiuos klausimus galime rasti psichologijoje, smegenų veikloje ir net mūsų evoliucinėje praeityje.
Psichologija. Kodėl mums patinka bijoti?
Bijoti – natūralu, bet kodėl mes sąmoningai ieškome baimės jausmo? Štai kelios priežastys:
- Emocijų sužadinimas. Siaubo filmai ir istorijos mums sukelia stiprių emocijų – nuo baimės iki adrenalino pliūpsnio. Tai intensyvus jausmas, kuris padeda pabėgti nuo kasdienybės ir monotoniško gyvenimo ritmo.
- Saugumo jausmas. Siaubo patirtis, pavyzdžiui, filmo žiūrėjimas ar knygos skaitymas, yra kontroliuojama. Nors istorija mus gąsdina, mes vis tiek esame saugūs. Smegenys suvokia, kad pavojus nėra tikras, tad baimė tampa tarsi žaidimas.
- Adrenalino efektas. Baimės metu organizmas išskiria adrenaliną – hormoną, kuris paruošia kūną kovai arba pabėgimui. Nors tikro pavojaus nėra, šis cheminis procesas suteikia energijos pliūpsnį, kuris kai kuriems žmonėms yra malonus.
- Socialinė patirtis. Siaubo filmai dažnai žiūrimi su draugais ar šeima. Baimės jausmas gali mus suartinti, skatinti pokalbius, juoką ar net stiprinti ryšį.
Kaip siaubo filmai ir istorijos veikia smegenis?
Žiūrėdami siaubo filmą arba skaitydami baisią istoriją, mūsų smegenys pereina į „kovos ar pabėgimo“ būseną. Tai sukelia kelis svarbius procesus:
- Amygdala, atsakinga už baimės atsaką, siunčia signalą, kad kyla grėsmė. Nors smegenys žino, kad filmas ar istorija nėra tikra, amygdala vis tiek aktyvuojasi.
- Adrenalinas ir dopaminas. Baimės metu išskiriamas adrenalinas, tačiau kartu didėja ir dopamino – malonumo hormono – kiekis. Tai sukuria paradoksalią būseną – mes jaučiame baimę, bet ji tampa maloni.
- Prefrontalinė žievė, atsakinga už racionalų mąstymą, „nuramina“ mus, kad situacija nėra reali. Šis saugumo jausmas leidžia mums mėgautis baime.
Ar siaubo trauka turi evoliucinę prasmę?
Nors gali atrodyti, kad siaubo istorijos yra šiuolaikinės pramogos dalis, žmonių potraukis baisiems pasakojimams siekia gilią praeitį. Štai keletas evoliucinių priežasčių, kodėl mus traukia baimė:
- Išlikimo mokymasis. Mūsų protėviai susidurdavo su realiomis grėsmėmis – plėšrūnais, gamtos stichijomis ar kitais pavojais. Pasakodami bauginančias istorijas, jie galėjo mokytis atpažinti pavojus ir išlikti. Siaubo istorijos dažnai primena mums, kaip svarbu būti atsargiems ir budriems.
- Streso treniruotė. Klausydamiesi ar skaitydami siaubo istorijas, mes tarsi „treniruojame“ savo kūną reaguoti į stresines situacijas. Tai leidžia mums geriau valdyti savo baimes realiose situacijose.
- Grupinė vienybė. Baisios istorijos, pasakojamos prie laužo ar šeimos rate, stiprino grupės ryšį. Dalindamiesi baime, žmonės jautėsi artimesni ir labiau susiję.
- Pavojų pripažinimas. Siaubo istorijos dažnai remiasi universaliomis baimėmis – tamsa, mirtimi, nežinomybe. Šios baimės yra įrašytos į mūsų smegenis kaip evoliucinis mechanizmas, padedantis išgyventi.
Ar visi mėgsta siaubą?
Ne visi žmonės mėgsta siaubo žanrą, ir tai visiškai normalu. Tyrimai rodo, kad potraukis siaubui priklauso nuo asmenybės tipo:
- Ieškantys pojūčių (angl. sensation seekers) dažniau mėgsta siaubo žanrą. Jiems patinka adrenalino jausmas ir stiprios emocijos.
- Labiau jautrūs žmonės gali vengti siaubo, nes jis sukelia per daug streso ar nerimo.
Be to, patirtis su siaubu gali keistis priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo aplinkybių ar net nuotaikos.
Kaip siaubas gali būti naudingas?
Nors siaubo filmai dažnai laikomi pramoga, jie gali turėti ir teigiamą poveikį:
- Streso mažinimas. Po siaubo filmo smegenys supranta, kad pavojus buvo netikras. Tai sukelia atsipalaidavimo jausmą, kuris kai kuriems žmonėms padeda nusiraminti.
- Savigarbos stiprinimas. Įveikę savo baimę – pavyzdžiui, peržiūrėję itin gąsdinantį filmą – galime jaustis stipresni ir labiau pasitikėti savimi.
- Emocijų tyrinėjimas. Siaubo filmai leidžia mums saugiai tyrinėti savo baimes ir emocijas, kas gali padėti geriau suprasti save.
Kodėl tai išlieka populiaru?
Siaubo istorijos ir filmai mums suteikia unikalią galimybę patirti pavojų, nenukenčiant patiems. Jie leidžia mums jausti stiprias emocijas, kartu išlikti saugiems. Tai tarsi emocinė treniruotė, padedanti išgyventi realiame pasaulyje.
Nesvarbu, ar mėgstate siaubo istorijas, ar jų vengiate, jos yra neatsiejama žmonijos kultūros dalis. Galbūt būtent dėl jų mes tapome drąsesni, sumanesni ir geriau pasiruošę išgyventi pasaulio iššūkius.
Baimė – tai ne tik emocija, bet ir dalis mūsų evoliucinio palikimo. Ir galbūt būtent todėl, kas kartą pasirodžius naujam siaubo filmui, mes negalime atsispirti pagundai į jį pasižiūrėti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
