Pastarosiomis dienomis vėl fiksuojamas kietųjų dalelių ore padidėjimas kai kuriuose Lietuvos miestuose. Daugelį kartų tai girdėjome ir žinome, kad tokiu metu geriau nebūti lauke ir sandariai uždaryti langus. Tačiau ar tikrai žinome, kas tas užterštumas kietosiomis dalelėmis ir kuo tai kenkia mūsų sveikatai?
Užterštumas kietosiomis dalelėmis: kas tai?
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra viena iš rimčiausių aplinkosaugos problemų, su kuria susiduriama visame pasaulyje. Kietosios dalelės yra smulkios ore esančios dalelės, kurios gali būti sudarytos iš įvairių cheminių medžiagų, tokių kaip dulkės, purvas, suodžiai, metalų dalelės ir organinės medžiagos. Šios dalelės yra klasifikuojamos pagal dydį: PM10 – dalelės, kurių skersmuo yra iki 10 mikrometrų, ir PM2.5 – dalelės, kurių skersmuo yra iki 2.5 mikrometro. PM2.5 yra ypač pavojingos, nes jos yra pakankamai mažos, kad patektų giliai į plaučius ir net į kraujotaką.
Kas sukelia oro užterštumą kietosiomis dalelėmis?
Kietosios dalelės į atmosferą patenka iš įvairių šaltinių, kurie gali būti tiek natūralūs, tiek žmogaus sukelti. Natūralūs šaltiniai apima miškų gaisrus, vulkanų išsiveržimus, dulkes nuo dykumų ir jūros druskos lašelius. Tačiau didžiausias dalelių kiekis kyla iš žmogaus veiklos, įskaitant pramoninę gamybą, transportą, energetikos sektorių, šildymo sistemas ir žemės ūkį.
- Transportas. Automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir laivai išmeta suodžius ir kitus teršalus.
- Pramonė. Gamybos procesai, pavyzdžiui, plieno gamyba, cemento gamyba ir kiti pramoniniai procesai, išskiria didelį kiekį kietųjų dalelių.
- Energetika. Anglių, naftos ir dujų deginimas elektros gamybai taip pat prisideda prie dalelių taršos.
- Namų šildymas. Kietojo kuro, tokio kaip malkos ar anglis, deginimas namų šildymui taip pat išskiria kietąsias daleles.
Kokie pavojai sveikatai?
Kietosios dalelės yra pavojingos sveikatai, nes jos gali sukelti įvairias ligas ir sutrikimus. PM2.5 dalelės yra ypač kenksmingos, nes dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į plaučius, sukelti kvėpavimo takų uždegimus ir įsiskverbti į kraujotaką. Štai keletas pagrindinių pavojų sveikatai:
- Kvėpavimo sistemos ligos. Kietosios dalelės gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti bronchitą, astmos paūmėjimus ir kitas kvėpavimo sistemos ligas. Ilgalaikis dalelių poveikis gali padidinti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir plaučių vėžio riziką.
- Širdies ir kraujagyslių ligos. Į kraujotaką patekusios dalelės gali sukelti uždegimą, padidinti kraujo spaudimą ir arterijų standumą, kas savo ruožtu padidina širdies smūgio, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
- Neurologiniai sutrikimai. Nors dar reikia daugiau tyrimų, yra įrodymų, kad kietosios dalelės gali turėti įtakos smegenų sveikatai, padidinti neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, riziką.
- Vaikų sveikata. Vaikai yra ypač jautrūs kietųjų dalelių poveikiui, nes jų kvėpavimo sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi. Kietųjų dalelių poveikis gali sutrikdyti plaučių vystymąsi ir padidinti kvėpavimo takų ligų riziką.
Aplinkosaugos pavojai
Be tiesioginio poveikio sveikatai, kietosios dalelės taip pat daro žalą aplinkai. Jos gali prisidėti prie rūgštinių lietų, kurie kenkia augalams, vandens telkiniams ir dirvožemiui. Kietosios dalelės taip pat gali mažinti matomumą, ypač miestuose, ir pakenkti pastatų bei kitų objektų paviršiams.
Kaip sumažinti poveikį?
Siekiant sumažinti kietųjų dalelių poveikį, svarbu imtis įvairių priemonių tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu:
- Naudoti viešąjį transportą. Sumažinus asmeninių automobilių naudojimą, sumažės ir teršalų emisija.
- Įdiegti švarias energijos technologijas. Pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, sumažės dalelių išmetimas iš energijos gamybos.
- Pagerinti pramonės filtravimo technologijas. Pramonės įmonės gali įdiegti efektyvesnes filtravimo sistemas, kurios sumažina kietųjų dalelių emisiją.
- Namų šildymo optimizavimas. Naudojant efektyvesnes ir mažiau taršias šildymo sistemas, galima sumažinti teršalų išmetimą.
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra rimta problema, turinti tiesioginį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Norint sumažinti šį pavojų, būtina imtis įvairių priemonių, siekiant sumažinti kietųjų dalelių emisiją ir pagerinti oro kokybę. Tai reikalauja bendrų pastangų tiek iš valdžios institucijų, tiek iš visuomenės ir pramonės.