Kalėdų eglutė – vienas pagrindinių žiemos švenčių simbolių, be kurio sunku įsivaizduoti šventinę atmosferą. Ji spindi žvakutėmis ar elektrinėmis girliandomis, džiugina puošniomis dekoracijomis ir kviečia susiburti šeimą po savo šakomis. Tačiau kaip atsirado tradicija puošti eglutę per Kalėdas? Ši istorija – ilga ir turtinga, besitęsianti nuo senųjų laikų iki šių dienų.
Senosios žiemos tradicijos ir amžinai žaliuojantys medžiai
Dar gerokai prieš krikščionybės atsiradimą, senovės tautos naudojo amžinai žaliuojančius augalus kaip simbolį, pažymintį gyvenimą ir viltį per ilgą žiemą. Skirtinguose regionuose eglių, pušų ar kitų spygliuočių šakos buvo naudojamos apeigose:
- Egiptiečiai amžinai žaliuojančias palmės šakas laikė saulės dievo Ra atgimimo simboliu.
- Rytų ir Šiaurės Europoje spygliuočiai simbolizavo apsaugą nuo piktųjų dvasių ir ligų.
- Romoje, Saturno šventės metu, gyventojai puošė namus žaliomis šakomis, kurios žymėjo gamtos atsinaujinimą.
Kalėdų eglutės istorija: kaip gimė šventės simbolis?
Viduramžių Europoje: pirmieji krikščioniški simboliai
Kalėdų eglutės tradicijos ištakos siekia viduramžius. Vokietijoje, XIV–XV a., per šventąsias Kalėdas buvo rengiamos Adomo ir Ievos dienos misterijos, kuriose pasakojamos istorijos apie žmogaus nuopuolį ir atpirkimą. Šių spektaklių metu būdavo naudojamas „Rojaus medis“ – paprasta eglė, puošiama obuoliais, kurie simbolizavo draudžiamą vaisių.
Netrukus žmonės ėmė šiuos „Rojaus medžius“ statyti ir savo namuose per Kalėdas, siekdami sukurti šventinę atmosferą.
Pirmieji papuošimai ir eglutės paplitimas
XVII a. Kalėdų eglutės tradicija pradėjo įsitvirtinti Vokietijoje. Šeimos puošdavo medžius ne tik obuoliais, bet ir riešutais, sausainiais, popierinėmis dekoracijomis.
- Šviesa: Vokiečiai pirmieji pradėjo eglutes puošti žvakėmis, simbolizuojančiomis Kristaus šviesą.
- Dovanos: Po eglute būdavo dedamos simbolinės dovanos vaikams.
Eglutė, kaip šventinis simbolis, paplito ir kituose regionuose, tačiau labiausiai ji išpopuliarėjo tik XIX a.
Eglutė – karalienės Viktorijos epochos mados dalis
XIX a. Kalėdų eglutės tapo visuotine tradicija Europoje ir Amerikoje, daugiausia dėl Anglijos karalienės Viktorijos. 1848 m. žurnale „Illustrated London News“ buvo išspausdinta iliustracija, kurioje karalienė Viktorija su šeima stovi prie papuoštos eglutės Vindzoro pilyje. Ši scena įkvėpė daugelį britų ir amerikiečių puošti eglutes savo namuose.
Kalėdų eglutė Lietuvoje
Lietuvoje Kalėdų eglutės tradicija išpopuliarėjo XX a. pradžioje. Iš pradžių puošimas buvo kuklus – natūralios žvakės, rankų darbo popieriniai žaisliukai ar meduoliai. Sovietmečiu eglutė tapo ir Naujametinio laikotarpio simboliu, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje eglutės tradicija vėl įgavo tikrąją, Kalėdų dvasia grįstą prasmę.
Modernios eglutės: nuo natūralių iki inovatyvių sprendimų
Šiandien Kalėdų eglutės įvaizdis gerokai pakito. Nors daugelis renkasi natūralias egles, vis populiaresnės tampa dirbtinės eglutės, kurios yra patvarios ir praktiškos. Miestų aikštėse žėri didžiulės šventinės instaliacijos, o kai kuriose pasaulio vietose eglės puošiamos itin originaliai, pavyzdžiui, iš šviesos girliandų, ledo ar net knygų.
Kalėdų eglutės simbolika šiandien
Kalėdų eglutė – tai ne tik dekoracija, bet ir tradicijų, bendrystės bei šeimos simbolis. Ji primena apie atgimimą, viltį ir šviesą, kurią neša šventės. Nors jos tradicija per amžius keitėsi, pagrindinė idėja išliko ta pati – sukurti šilumą ir jaukumą tamsiausiu metų laiku.
Tad šiemet, puošdami savo eglutę, prisiminkite, kad šis šventės simbolis turi tūkstantmečių istoriją, kurią jūs tęsiate savo namuose.
Kalėdos 2024: madingiausios spalvos, kurios papuoš jūsų šventes
