Mūsų močiutės spaudžiant šalčiui brisdavo per sniegą iki artimiausios bibliotekos, o mes turime galimybę visą parą pasiimti arba grąžinti knygą knygomate, esančiame netoli namų. Lietuvos bibliotekos nestovi vietoje – jos aktyviai ieško būdų, kaip pasiekti dar daugiau skaitytojų ir padaryti knygas prieinamas kiekvienam. Viena naujausių ir įdomiausių inovacijų – knygomatai ir bibliobusai. Šie modernūs sprendimai ne tik sprendžia prieinamumo problemas, bet ir skatina skaitymo kultūrą, ypač regionuose.
Jauna mama Eglė (29 metų, ekonomistė) sako: „Auginant mažą vaiką sunku rasti laiko bibliotekai, todėl knygomatai yra nuostabus sprendimas. Užsakau knygas vakare, kai vaikas miega, o kitą dieną jos jau laukia. Labai patogu ir taupo laiką.”
Knygomatas – knygos pasiekiamos visą parą
Knygomatas – tai automatizuotas įrenginys, veikiantis kaip savitarnos biblioteka. Jo pagrindinė funkcija – suteikti galimybę pasiskolinti arba grąžinti knygas bet kuriuo paros metu. Tai itin patogu tiems, kurie negali apsilankyti bibliotekoje įprastomis darbo valandomis.
Studentė Austėja (21 metų, studijuoja literatūrą) sako: „Knygomatas – tikras išsigelbėjimas sesijos metu. Kartais pritrūksta laiko nueiti į biblioteką, o knygomatą galiu pasiekti ir naktį. Tai tikrai supaprastina mano gyvenimą.”
IT specialistas Jokūbas (45metų) teigia: „Man knygomatas yra tradicijų ir technologijų derinys. Dažniausiai dirbu iki vėlyvo vakaro, todėl įprastas bibliotekos darbo laikas man netinka. Knygomatas suteikia galimybę skaityti būtent tas knygas, kurias noriu skaityti laisvalaikiu.“
Pirmasis knygomatas Lietuvoje buvo įrengtas 2019 m. birželio 26 d. Klaipėdoje, prekybos centre „Akropolis“. Šią automatizuotą knygų išdavimo sistemą inicijavo Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, siekdama sumažinti informacinę atskirtį ir priartinti knygas prie skaitytojų. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos bibliotekos.
Knygomatai sulaukė didelio gyventojų dėmesio – nuo studentų, ieškančių mokomosios literatūros, iki senjorų, mėgstančių klasikinius romanus. Tereikia turėti bibliotekos skaitytojo kortelę, pasirinkti knygą bibliotekos kataloge ir nurodyti, kur ją norite atsiimti. Vos po kelių valandų jūsų laukia pranešimas, kad knygos jau paruoštos. Tokia sistema ne tik taupo laiką, bet ir skatina skatyti daugiau.
Knygas dar paprasčiau grąžinti į knygomatą, nei jas pasiimti. Tereikia pakelti knygomato priekyje esantį dangtelį ir taip saugiai įdėti grąžinamą leidinį į tam skirtą vietą.
Šiandien knygomatų tinklas dengia didžiąją dalį Lietuvos. Be to, Kultūros ministerija 2024 m. skyrė papildomus 90 tūkst. eurų knygomatų tinklo plėtrai Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų viešosioms bibliotekoms, siekdama dar labiau padidinti šių paslaugų prieinamumą.
Knygomatų Lietuvoje sąrašas – raskite sau artimiausią.
Knygomatai – tarsi gatvių meno galerija
Įdomu pastebėti, kad – be pagrindinių funkcijų – knygomatai puošia ir miestų erdves. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygomatai tapo gatvės meno galerijos dalimi. Parko, Petrašiūnų ir Lampėdžių knygomatus puošia spalvingi ir nuotaikingi kauniečio menininko Timotiejaus Norvilos-Morfai piešiniai. Morfai yra vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje – jo kūryba dažnai atspindi bendražmogiškas temas ir skatina dialogą tarp meno ir visuomenės. Tad natūralu, kad biblioteka pasirinko Morfai kūrinius knygomatų puošybai, siekdama pritraukti naujų lankytojų ir skatinti skaitymą per vizualinį meną.
Ne tik Kaune, bet ir Vilniuje knygomatai yra papuošti meniniais piešiniais. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka, bendradarbiaudama su menininku Artiomu Brančel, kiekvieną iš 11 knygomatų papuošė unikaliomis iliustracijomis, atspindinčiomis konkrečios bibliotekos erdves, veiklas ir teikiamas paslaugas.
Pavyzdžiui, Vilniaus centrinės bibliotekos knygomatas vaizduoja kūrybos erdvę – robotikos edukacijas, Muzikos ir meno skaityklos paslaugas. Naujosios Vilnios knygomate pavaizduoti biblioterapijos užsiėmimai, kurie vyksta šioje bibliotekoje. Lazdynų bibliotekos knygomatas iliustruoja čia įrengtą kino salę. Vaikų bibliotekos „Saulutė“ knygomatas vaizduoja kūrybines dirbtuves, edukacijas ir stovyklas vaikams.
Bibliobusabusai – biblioteka ant ratų
Bibliobusas – tai mobilioji biblioteka, skirta pasiekti vietoves, kuriose nėra stacionarių bibliotekų. Jis taip pat populiarus regionuose, kur gyventojų tankis mažas, tačiau skaitymo poreikis – didelis.
Bibliobusai dažnai atvyksta į mokyklas, mažus kaimelius ar net miesto šventes. Juose galima rasti ne tik knygų, bet ir įvairių veiklų: skaitymo popietes vaikams, edukacines veiklas ar net susitikimus su rašytojais. Tokios iniciatyvos ypač populiarios tarp jaunimo, nes šiuolaikiniai bibliobusai dažnai aprūpinti planšetėmis, interneto prieiga ir kitomis technologijomis, kurios skaitymą daro interaktyvų.
Ūkininkas Antanas (50 metų) pasakoja: „Pas mus į kaimą atvyksta bibliobusas, bet kartais pasinaudoju ir knygomatu rajono centre. Tai greitas ir paprastas būdas rasti gerą knygą. Man smagu, kad net mažuose miesteliuose bibliotekos rūpinasi skaitytojais.“
Kada ir kur keliauja bibliobusai?
Norėdami sužinoti, kada ir kur kursuoja bibliobusai Lietuvoje, rekomenduojama kreiptis į savivaldybių viešąsias bibliotekas, kurios organizuoja šias paslaugas. Pavyzdžiui, Pasvalio M. Katiliškio viešoji biblioteka ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka skelbia savo bibliobusų tvarkaraščius. Informaciją apie maršrutus, sustojimų laikus ir planuojamus renginius galite rasti jų interneto svetainėse arba susisiekę tiesiogiai.
Apibendrinant, jei domina konkretaus regiono mobiliosios bibliotekos paslaugos, kreipkitės į atitinkamą savivaldybės viešąją biblioteką arba Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Jos suteiks išsamią ir aktualią informaciją apie bibliobusų veiklą.
Kodėl šios inovacijos svarbios?
Knygomatai ir bibliobusai yra atsakas į šiuolaikinio gyvenimo poreikius. Greitas gyvenimo tempas, skirtingos žmonių galimybės ir regioniniai skirtumai – tai tik kelios problemos, kurias sprendžia šios bibliotekų naujovės. Jos taip pat padeda mažinti socialinę atskirtį, nes knygos tampa prieinamos ir tiems, kurie gyvena atokiau arba neturi galimybių lankytis tradicinėse bibliotekose.
Senjorė Uršulė (70 metų) džiaugiasi: „Man patinka knygomatai, nes vienas yra visai šalia mano namų. Užsakyti knygą man padeda anūkė, o pasiimti galiu bet kada, kai man patogu. Tai labai šiuolaikiška, bet paprasta naudoti ir vyresnio amžiaus žmonėms”.
Inžinierius Vytautas (34 metų) sako: „Aš mėgstu skaityti fantastiką ir detektyvus, bet ne visada turiu laiko ilgai naršyti bibliotekoje. Knygomate užsisakyti knygą yra labai patogu, o grąžinti galiu per kelias sekundes. Labai džiaugiuosi šia galimybe.“
Inoovatyvios technologijos yra puikus būdas atkreipti dėmesį į bibliotekų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Jos nėra vien tik vieta, kur galima skolintis knygas – tai erdvės, kurios jungia bendruomenes, ugdo kultūrą ir skatina mokymąsi visą gyvenimą.
Kaip išbandyti?
Jeigu jūsų mieste jau veikia knygomatas arba bibliobusas, kviečiame jį išbandyti. Dauguma bibliotekų teikia išsamią informaciją apie šių paslaugų naudojimą savo interneto svetainėse. Nepamirškite, kad užsisakyti knygą knygomatu ar pasitikti bibliobusą yra ne tik paprasta, bet ir smagi patirtis, kuri gali pakeisti jūsų skaitymo įpročius.
Pradinės mokyklos mokytoja Gabija (38 metų) dalinasi patirtimi: „Knygomatas yra puiki priemonė skatinti vaikus skaityti. Aš dažnai rekomenduoju mokiniams naudotis knygomatais, nes jie leidžia greitai ir lengvai gauti naujas knygas, net jei vaikai gyvena toliau nuo bibliotekos.“
Lietuvos bibliotekų naujovės – tai įrodymas, kad skaitymas yra ne tik nesenstanti tradicija, bet ir nuolat atsinaujinanti patirtis. Tad ar jau išbandėte knygomatą arba sutikote bibliobusą? Jei dar ne, galbūt tai gera proga užsukti į šiuolaikinę biblioteką ir atrasti šių paslaugų privalumus!
Literatūros ekspertas Mykolas (60 metų, bibliotekininkas) įsitikinęs: „Knygomatai – tai bibliotekų ateitis. Jie ne tik taupo žmonių laiką, bet ir padeda išlaikyti skaitymo tradiciją tarp įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių. Džiaugiuosi, kad ši inovacija prigijo ir Lietuvoje.“
Autorė Justina Andriuškevičiūtė
