2024 m. birželio 14 d. Šiauliuose paminėta Gedulo ir vilties diena. Gyventojai ir miesto svečiai buvo kviečiami į parodas, paskaitas, šv. Mišias ir koncertus. Skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės buvo skaitomos ištremtųjų pavardės, o pagrindinis Birželio 14-osios minėjimas tradiciškai vyko prie geležinkelio rampos. Organizatoriai tikisi, kad Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šiauliuose tapo ne tik pagarbos praeities aukoms, bet ir vienybės ateities kartoms simboliu.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur tylos minute buvo pagerbtos masinių trėmimų aukos. Iš karto po to vyko tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija „Atminties neištremsi“. Šiaulių miesto organizacijos, įstaigos, pavieniai asmenys garsiai skaitė kiekvieno tremtinio pavardę ir kvietė prisiminti žiaurų jų likimą.
Minėjimas persikėlė prie geležinkelio rampos, kur kadaise, nekalti gyventojai, suvaryti į gyvulinius vagonus, buvo ištremti svetur. Renginys tradiciškai prasidėjo Tautiškos giesmės giedojimu, po kurio okupacijos aukos pagerbtos tylos minute.
„Minime ir tikimės tam tikro žmogiškumo, pergalės prieš brutalumą, prieš kėsinimąsi į kito žmogaus pagrindines vertybes. Šiandien mes nė vienas nesame vienas, nes turime vienybę, kuri yra milžiniška šios dienos vertybė. Gyvenkime vertybėse, gyvenkime su viltimi širdyje, palaikykime vienas kitą“, – kalbėjo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Renginyje dalyvavo ir buvę tremtiniai, kurie pasidalijo savo prisiminimais apie tremtį. Pasakojimai, kupini ne tik skausmo ir praradimų, bet ir nepalaužiamos valios, vilties, sujaudino ne vieno renginio dalyvio širdį.
„Tremtis palietė beveik kiekvieną šeimą, įnešė daugybę skausmo, daugybę netekčių ir kančios. Už ką trėmė, kodėl trėmė – niekas negalėjo atsakyti. Vis dėlto, trėmė todėl, kad lietuviai labai mylėjo savo žemę, mylėjo savo tėvynę, mylėjo savo laukus, mylėjo savo žmones, savo medžius, daržus, gėles, savo upes ir ežerus. Bet mes turėjome viltį, tikėjimą, kuris neleido pasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis – su viltimi išlikome žmonėmis“, – prisiminimais dalijosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė ir pridūrė, kad tokius įvykius reikia prisiminti, nes žaizdos išgyja tada, kai jas įvardiji.
Iškilmingame renginyje širdį virpino karinių, istorinių kūrinių skambesys, kurie priminė apie neišsenkančią tautos dvasios stiprybę. Koncertinę programą dovanojo atlikėja Rasa Serra ir kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, taip pat Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (meno vad. R. Pečeliūnas). Renginį vedė aktorė Virginija Kochanskytė.
Minėjimą užbaigė šv. Mišios ir koncertas „Motinos malda“ Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Renginyje skambėjo tremties aukoms atminti skirtos jausmingos dainos ir muzika, kurias dovanojo Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šiauliuose priminė, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, ją reikia branginti ir prisiminti tuos, kurie už ją kovojo.