Kraujas – gyvybiškai svarbus skystis, kurio įprastai nematome kasdien, tačiau jis atlieka daugybę sudėtingų ir itin reikšmingų funkcijų. Apie kraują žinome nemažai, tačiau kai kurie faktai apie šią substanciją gali nustebinti. Tad kiek kraujo turi žmogus, kokia jo svarba ir kokios yra negirdėtos detalės apie kraujo funkcijas?
Kiek kraujo turi žmogus?
Vidutinio suaugusio žmogaus kūne cirkuliuoja apie 4,5–6 litrus kraujo, priklausomai nuo kūno dydžio ir lyties. Moterys paprastai turi šiek tiek mažiau kraujo nei vyrai. Kraujo kiekis sudaro apie 7–8 % viso kūno svorio. Pavyzdžiui, jei žmogus sveria 70 kg, jo kraujotakos sistema turėtų turėti apie 5 litrus kraujo.
Kraujo sudėtis: kas slypi po raudona spalva?
Kraujas nėra vienalytis skystis. Jis sudarytas iš keturių pagrindinių komponentų:
- Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) – atsakingi už deguonies pernešimą į audinius ir anglies dioksido pašalinimą iš jų.
- Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) – saugo kūną nuo infekcijų ir ligų, nes dalyvauja imuninėje sistemoje.
- Trombocitai – padeda kraujui krešėti, sustabdydami kraujavimą, kai pažeidžiamos kraujagyslės.
- Plazma – skysta dalis, kurioje plaukioja minėti komponentai, ir kurioje yra ištirpusių baltymų, hormonų bei maistinių medžiagų.
Kiek kraujo turi žmogus? Įdomūs ir negirdėti faktai
Įdomūs faktai apie kraują
- Kraujas kasdien išnešioja deguonį po visą kūną
Per parą kraujas išnešioja deguonį į visus kūno audinius, tuo pačiu surinkdamas anglies dioksidą ir kitas atliekas. Kraujo apytaka vyksta nuolat – per vieną minutę širdis perpumpuoja visą kraujo kiekį, o kraujas apkeliauja visą kūną. Vidutiniškai per dieną žmogaus širdis perpumpuoja kraują apie 1 500 kartų.
- Raudonieji kraujo kūneliai gyvena apie 120 dienų
Eritrocitai – tai ląstelės, kurios gaminasi kaulų čiulpuose ir kraujotakos sistemoje gyvuoja apie 120 dienų. Pasenę eritrocitai yra pašalinami iš kraujo, o jų sudėtinės dalys perdirbamos kūne.
- Ar kada nors girdėjote apie „auksinį kraują“?
Tai vienas rečiausių kraujo tipų pasaulyje, vadinamas Rh-null krauju. Nuo 1961 metų pasaulyje buvo užfiksuoti tik 43 žmonės, turintys šį kraujo tipą. Šis kraujas neturi Rh antigeno, todėl yra itin vertingas ir kartais vadinamas „universalus donoras“. Jo unikalumas leidžia būti panaudojamam kaip pagalba įvairių Rh tipų pacientams.
- Žmogaus kūnas gali netekti iki 15 % kraujo be didelių pasekmių
Esant nedidelei kraujo netekčiai (iki 15 %), organizmas gali gana efektyviai kompensuoti šį praradimą. Tačiau praradus daugiau nei 40 % kraujo, žmogaus gyvybei iškyla rimta grėsmė, todėl būtina nedelsiant suteikti medicininę pagalbą ir atlikti kraujo perpylimą.
- Kraujo donorystė – gyvybės gelbėjimas
Vienas kraujo donoras, paaukojęs 450 ml kraujo, gali išgelbėti iki trijų žmonių gyvybių. Toks kraujo kiekio praradimas nėra kenksmingas sveikam žmogui, o organizmas greitai jį atkuria. Tai ne tik kilni, bet ir gyvybiškai svarbi veikla, padedanti ligoninėms bei gydytojams kasdien gelbėti pacientų gyvybes.
- Kraujas gali pakeisti spalvą
Nors įprastai kraujas atrodo raudonas, kai jis yra veikiamas deguonies, spalva gali kisti. Kai kraujas yra prisotintas deguonies, jis yra ryškiai raudonas, tačiau veninis kraujas, kuris neša anglies dioksidą, yra tamsesnio, beveik melsvo atspalvio.
- Mikroskopiniai parazitai gali įsiskverbti į kraują
Tam tikri parazitai, tokie kaip maliarijos sukėlėjai, patenka į žmogaus kraują per uodo įkandimus. Šios ligos dažniausiai randamos tropiniuose regionuose ir kelia didelę grėsmę sveikatai. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių yra apsisaugojimas nuo uodų.
Kraujo svarba sveikatai
Kraujas ne tik perneša deguonį ir maisto medžiagas, bet ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis bei išlaikyti pastovią kūno temperatūrą. Bet koks kraujo sutrikimas – nuo mažakraujystės iki kraujo krešėjimo problemų – gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Kraujas – unikali ir nepakeičiama organizmo dalis, be kurios gyvybės palaikymas būtų neįmanomas. Kiekvieną dieną kraujas užtikrina mūsų kūno funkcionavimą, o įvairios jo savybės ir unikalumai tik dar labiau pabrėžia jo svarbą. Tad žinodami daugiau apie kraują, galime geriau suprasti savo kūną ir jo sudėtingą, tačiau harmoningą veikimą.
