Moksliniai tyrimai atveria naujus horizontus gyvybės ir mirties sampratoje. Tradiciškai ląstelių būklės buvo skirstomos į gyvas arba mirusias, tačiau naujausi mokslininkų atradimai atskleidžia galimą „trečiąją būseną“. Pasirodo, jog ląstelės po mirties dar gali kurį laiką egzistuoti. Šis tyrimas kelia klausimų, kas iš tikrųjų nutinka ląstelėms po mirties ir siūlo naujas įžvalgas apie tai, kaip suvokiame gyvybės ribas.
Ląstelės po mirties: kas joms nutinka?
Daugelis galvoja, kad mirtis yra galutinis ląstelių gyvavimo etapas – jų pabaiga. Tačiau tam tikromis sąlygomis ląstelės gali ne tik išlikti, bet ir iš dalies „veikti“ net ir po vadinamosios biologinės mirties. Tyrimai, paskelbti moksliniame žurnale, parodė, kad ląstelės gali patekti į tam tikrą būseną, kuri yra ne visiškai gyva, bet ir ne visai mirusi. Ši trečioji būsena yra naujas mokslininkų pastebėtas reiškinys, suteikiantis vilties, jog ateityje galima bus panaudoti šias ląsteles regeneracinės medicinos tikslams ar netgi pratęsti organų gyvavimo trukmę po mirties.
Šiurpus gyvybės ir mirties ryšys
Mokslininkai įrodė, kad ląstelės po mirties gali tęsti tam tikrą veiklą, pavyzdžiui, baltymų gamybą ar kitus medžiagų apykaitos procesus. Tačiau šios funkcijos dažnai pasireiškia tik laikinai. Ląstelės gali veikti kaip „laisvai plūduriuojančios“, nepriklausydamos nuo įprastų gyvybinių procesų. Tai verčia mokslininkus iš naujo apmąstyti, kur yra tikroji gyvenimo ir mirties riba.
Nors dauguma organizmo ląstelių žūsta praėjus kelioms minutėms po kraujotakos sustojimo, kai kurios iš jų gali „atsigaivinti“ iš ypatingų būsenų, ypač jei susidaro palanki aplinka, leidžianti joms tam tikrą laiką funkcionuoti. Pavyzdžiui, ląstelės, kurios pradeda degraduoti po širdies sustojimo, gali dar kelias valandas reaguoti į tam tikrus stimuliatorius ir netgi bandyti atsinaujinti.
Ląstelės po mirties: kas ta trečioji ląstelių būsena?
Remiantis šiuo tyrimu, vadinamąją „trečiąją būseną“ galima apibūdinti kaip ląstelių gebėjimą likti funkcionaliai aktyvioms, nors jos formaliai laikomos mirusiomis. Tai yra būsena, kuria galėtų būti pavadinta „gyvybės po mirties“ forma – būsena, kai ląstelės neatitinka klasikinio apibrėžimo nei kaip gyvos, nei kaip negyvos. Ši būsena kelia mokslininkams klausimą: ar galima rasti būdų išlaikyti ląsteles veiksmingai „tarpinėje“ būklėje, kol jos vėl bus pilnai reanimuotos?
Mokslininkai mano, kad šis atradimas gali turėti plačias medicinos taikymo galimybes, ypač organų transplantacijai ir audinių regeneracijai. Jei galima būtų išlaikyti ląsteles veiksmingas ilgesnį laiką po organų donorystės, tai galėtų gerokai padidinti organų išgyvenamumo laiką ir leistų efektyviau organizuoti transplantacijos procesą.
Medicinos taikymo galimybės
Šis atradimas siūlo naują požiūrį į audinių regeneraciją ir transplantaciją. Šiuo metu organai ir audiniai turi ribotą laiką, per kurį juos galima persodinti arba išsaugoti. Tačiau trečiosios būsenos tyrimai galėtų pakeisti organų donorystės logistiką, nes mokslininkai ieško būdų, kaip išlaikyti ląsteles veiksmingas ilgesnį laiką po donorystės. Taip pat galima bus patobulinti regeneracines technologijas, leidžiančias tam tikrų tipų ląstelėms atsinaujinti po mirties, kas galėtų atverti duris naujiems gydymo būdams.
Tyrimai taip pat kelia klausimus apie tai, kaip būsimoji medicina galėtų dirbtinai sukelti šią „trečiąją būseną“ gydymo tikslais, galbūt net siekiant pratęsti gyvybę po sunkiausių traumų ar ligų.
Ląstelės po mirties: iššūkiai ir ateities perspektyvos
Vis dėlto, šis atradimas taip pat kelia daug klausimų apie etinius ląstelių naudojimo aspektus. Mokslininkai turi apibrėžti, kokiomis sąlygomis galima manipuliuoti ląstelėmis šioje būsenoje ir kaip tai gali paveikti paciento sveikatą. Ar bus įmanoma rasti būdų visiškai sustabdyti ląstelių degradaciją? Ar „atgaivintos“ ląstelės gali atlikti savo funkcijas taip, kaip tai darė prieš mirtį?
Kol kas trečioji ląstelių būsena yra dar tyrinėjimų pradžioje, tačiau ji jau atveria naujas galimybes medicinoje. Pagrindinis tyrėjų tikslas šiuo metu yra suprasti, kaip išlaikyti ląsteles šioje būklėje ilgesnį laiką ir kaip šis procesas gali būti kontroliuojamas.
Nors „ląstelės po mirties“ idėja skamba keistai, šis tyrimas siūlo revoliucingą požiūrį į gyvybės ir mirties ribas. Ląstelių trečioji būsena gali tapti raktu į naujus medicinos atradimus, pradedant nuo efektyvesnės organų donorystės iki naujų regeneracinių gydymo būdų. Nors dar daug klausimų lieka neatsakyta, šie tyrimai jau dabar kelia rimtus iššūkius tradiciniam biologijos supratimui ir atveria kelius į naują medicinos erą.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/health/medicine-drugs/some-cells-can-enter-a-third-state
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6913823/
- https://www.sciencefocus.com/the-human-body/what-happens-to-cells-in-our-bodies-when-they-die
- https://www.popularmechanics.com/science/health/a62244774/biobots-third-state/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
