Gyvenimas ir mirtis: senolių posakiai teisingi iki šių dienų

Lietuvių bei kitų tautų liaudies posakiai, prietarai ir papročiai – tarsi nerašytas mūsų protėvių vadovas, kaip saugoti sveikatą, išvengti nelaimių ir gyventi ilgai. Nors modernioji medicina ir sveikos gyvensenos rekomendacijos dažnai pateikia kitokius patarimus, šimtmečius formuotos tradicijos vis dar vertos dėmesio dėl savo praktiškumo ar bent jau žaismingumo. Taigi pažvelkime į kai kuriuos prietarus bei patarimus apie sveikatą ir ilgaamžiškumą, kurie atskleidžia ne tik tautų kultūros savitumą, bet ir gilų, kartais humoristinį požiūrį į gyvenimą. Tuomet ir mirtis jau ne tokia baisi atrodo.

Mitybos paslaptys: „Kas valgo obuolį per dieną, pas gydytoją neina“

Šis gerai žinomas posakis skamba ne tik lietuvių lūpose, bet ir kitose tautose, tik su šiek tiek skirtingomis interpretacijomis. Senoliai suvokė, kad sveika mityba yra kelias į ilgaamžiškumą ir sveikatą.

„Medus saldus, o ligas išveja.“ Šis posakis primena, kad medus nuo seno laikytas galingu vaistu nuo įvairių negalavimų – jis stiprina imunitetą ir veikia kaip natūralus antibiotikas.
Kaimo žmonės taip pat sakydavo: „Valgyk, kas širdžiai malonu, bet saikingai“, nes buvo tikima, kad saiko nebuvimas bet kuriame dalyke kenkia sveikatai. Pavyzdžiui, rudens laikotarpiu buvo rekomenduojama valgyti grybus, tik atsargiai, nes per daug grybų gali „aptemdyti mintis“.

Gyvenimas ir mirtis - juos skiria plonytė linija. Šmaikštūs senolių posakiai, teisingi iki šių dienų — „Kas valgo obuolį per dieną, pas gydytoją neina“

Fizinis aktyvumas: „Judėjimas – sveikatos šaltinis“

Lietuvių liaudies išmintis atspindi mūsų protėvių aktyvų gyvenimo būdą.

Žemės darbai buvo neatsiejama jų kasdienybės dalis ir tai natūraliai užtikrino fizinį aktyvumą. Darbai laukuose ir kaimuose veikė kaip treniruotės, todėl sakydavo: „Sunku darbe – lengva gyvenime“.
Nors fizinė veikla mūsų laikais įgavo sporto formą, svarbu suprasti, kad aktyvus judėjimas, ypač gamtoje, išlieka vienu svarbiausių sveikatos elementų. „Nori gyventi ilgai? Vaikščiok ir nekopk į kalnus su pagaliu“ – perspėja liaudis, pabrėždama fizinio pasirengimo svarbą ir judėjimo naudą sveikatai.

Gamtos svarba: „Grynas oras – didžiausias turtas“

Mūsų protėviai ypač vertino gryną orą ir gamtos dovanas. Senoliai tikėjo, kad gamta ir jos ritmai yra žmogaus sveikatos pagrindas.

„Kas gamtoje dūmą traukia – ilgesnę sveikatą krauna.“ Šis posakis skamba kiek komiškai, tačiau jis primena, kad laikas, praleistas gamtoje, yra labai vertingas sveikatai.
Dažnai sakydavo, kad pasivaikščiojimas miške ne tik ramina protą, bet ir stiprina imunitetą, tad „kas miške pramiegojo, tas sveikatą įgavo.“

Teigiamos emocijos: „Juokas – geriausias vaistas“

Teigiamos emocijos ir juokas buvo laikomi svarbiu sveikatos šaltiniu. Dauguma tautų nuo seno suprato, kad juokas gerina nuotaiką, mažina stresą ir netgi prailgina gyvenimą.

„Ką juokas gali išgydyti, to gydytojai nepagydys“, sakydavo mūsų protėviai, pabrėždami, kad laimė ir gera nuotaika turi didelę galią sveikatai.
„Šypsena – tiltas tarp sveikatos ir laimės“. Ši išmintis ragina vertinti net ir mažus džiaugsmus bei nepasiduoti sunkiomis akimirkomis, nes tokia laikysena stiprina ir kūną, ir dvasią.

Senovės prietarai ir būties simboliai

Lietuvių kultūroje įsivyravo įvairūs prietarai ir simboliai, kurie turėjo apsaugoti nuo nelaimių. Nors šiais laikais tokie dalykai gali pasirodyti neracionalūs, jie teikė ramybę ir suteikdavo vilties.

Buvo manoma, kad tam tikri veiksmai gali turėti magišką poveikį sveikatai ir likimui. Pavyzdžiui, jei norėdavo prisišaukti sėkmės, žmogus turėjo „į kairę pusę spjaudyti“, kad išvengtų nesėkmės.
Buvo tikima, jog negalima per slenkstį sveikintis ar atsisveikinti, nes kurį nors gali ištikti nelaimė ar tiesiog išsiskirsite su tuo žmogumi arba mažų mažiausiai susipyksite.

Poilsio svarba: „Miegas – sveikatos turtas“

Mūsų protėviai gerai žinojo, kad tinkamas poilsis yra būtinas. Jie tikėjo, kad be tinkamo miego neįmanoma išlaikyti nei fizinės, nei psichinės sveikatos.

„Kas ilgai miega – ilgai gyvena“, sakydavo senoliai, pabrėždami, kad tinkamas poilsis prailgina gyvenimą. Jų įsitikinimu, reikia eiti miegoti su saule ir keltis anksti, kartu su pirmąja šviesa.
Taip pat tikėta, kad norint gerai išsimiegoti, prieš miegą reikia raminti mintis ir atsisakyti sunkios veiklos. Kai kurie žmonės netgi manė, kad „miegas ant kietų grindų – nelaimė“, todėl buvo vengiama miegoti ant kietų paviršių.

Pranašystės ir laiko nuojauta: „Kas šventą sekmadienį dirba – nelaimę prisikviečia“

Senovės lietuviai tikėjo, kad savaitės dienos turi savo specifines energijas, o švenčių dienos buvo skirtos poilsiui ir maldai.

„Dirbsi sekmadienį – bus nelaimė pirmadienį“. Tokios pranašystės skatino išlaikyti savaitės ritmą, atskirti darbo ir poilsio laiką.
Buvo įprasta tam tikras veiklas atlikti konkrečiomis dienomis – pavyzdžiui, plauti langus trečiadienį, nes tikėta, kad „blogu metu dulkes šluosi – sveikatą nušluosi“.

Įdomūs posakiai iš įvairių šalių

Liaudies posakiai, prietarai ir gyvenimo išmintis buvo ir tebėra svarbi įvairių tautų kultūros dalis. Šie posakiai tarsi perduoda senolių patirtį, neapsiribojančią viena šalimi – daugelis jų yra universalaus pobūdžio. Peržvelkime, kaip lietuviškos išminties patarimai susijungia su panašiais kitų šalių posakiais, atskleisdami bendrą žmonijos norą gyventi ilgai, būti sveikiems ir laimingiems.

Italai: „Lauk, kol kas nors atneš šluotą į naują namą – tik tada pradėk tvarkytis“ – nes kitaip neišvengsi nelaimių.
Prancūzai: „Niekada neužlipk ant naujai statomo namo slenksčio“ – kad sveikata liktų šeimoje.
Ispanai: „Jei perskambina varpai vakare, priversk save linktelti“ – sako, kad tai apsaugo nuo bėdų.
Kinai: „Maistas yra geriausias vaistas“ atspindi gilų požiūrį į subalansuotą mitybą, pabrėžiant, kad sveikas maistas ne tik padeda išvengti ligų, bet ir palaiko gerą sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Graikija: Graikai turi posakį „Nerastos sveikatos nesuteiks niekas kitas, tik pats sau“. Šis posakis pabrėžia asmeninę atsakomybę rūpintis savo sveikata per judėjimą ir veiklą.
Rusai: Rusijoje yra posakis „Живи с природой – живи долго“ (liet. „Gyvenk su gamta – gyvensi ilgai“). Tai atspindi seną rusišką tradiciją, jog laikas gamtoje stiprina sveikatą ir yra puiki galimybė atgauti dvasinę pusiausvyrą.
Indai: Indijoje sakoma, jog „pavargęs kūnas gydosi natūraliai gamtoje“. Indai jau senovėje suprato, kad gamta turi gydančių galių, todėl meditacija, joga ir laikas gamtoje yra sveikatos puoselėjimo būdai.
Ispanai: Ispanai sako „La risa es un bien que no cuesta nada“ (liet. „Juokas yra turtas, kuris nieko nekainuoja“), tuo pabrėždami, kad juokas ne tik džiugina, bet ir yra pigiausias sveikatos šaltinis.
Prancūzai: Prancūzai tiki, kad „le dimanche repose-toi“ (liet. „Sekmadienis – ilsėkis“) ir praleidžia sekmadienius su šeima, pasineria į ramybę ir taip „sutvarko“ savo savaitės nuotaiką bei energiją.
Italai: Italijoje sakoma: „Kiek miegosi, tiek sveikatos įgysi“. Šis posakis pabrėžia miego vertę ir kviečia rūpintis tinkamu poilsiu.
Japonai: Japonai turi posakį „Seikatsu wa hayai, tai wo yudaneru“ (liet. „Gyvenimo tempas veda į ramybę“), pabrėžiant, kad svarbu rasti laiką poilsiui ir nebūti pernelyg užimtam.

Gyvenimas ir mirtis: šmaikštūs posakiai

Įvairūs liaudies posakiai ir prietarai nėra vien tik senoviškos nuostatos. Jie primena apie gyvenimo trapumą ir moko vertinti sveikatą. Štai keletas linksmų posakių, kurie šmaikščiai perteikia požiūrį į mirtį ir gyvenimą:

„Mirtis – mokestis už gyvenimą.“ Šis posakis šmaikščiai primena, kad gyvenimas turi savo kainą ir visi turime vieną bendrą pabaigą.
„Gyvenk taip, lyg rytoj mirsi. Mąstyk taip, lyg gyventum amžinai.“ Ši įžvalga primena, kad verta gyventi pilnavertiškai, tačiau nepamiršti atsargumo.
„Kas bijo mirties, tas jau miręs.” – Šis posakis pabrėžia, kad baimė mirties gali riboti gyvenimą.

Šie prietarai ir posakiai mus moko ne tik apie atsargumą ir sveikatą, bet ir apie savitą pasaulio suvokimą. Iš tiesų, senovės išmintis gali pridėti šiek tiek linksmumo ir paslaptingumo į mūsų kasdienybę. Žinoma, šiuolaikinė medicina liepia pasikliauti mokslo žiniomis, bet ar ne smagu kartais įsiklausyti į senolių išmintį? Kaip sakoma: „Kas žino, gal iš tiesų tai ir padeda gyventi ilgiau!“

Šaltiniai:

Įdomybių redaktorius

See Full Bio