Stresas yra kasdienis iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Nors jis yra natūrali organizmo reakcija į aplinkos dirgiklius, ilgalaikis stresas gali turėti rimtų pasekmių mūsų fizinei sveikatai. Iš pažiūros emocinė būsena gali sukelti daugybę fizinių problemų, kurios ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Kas vyksta organizme, kai patiriame stresą?
Kai patiriame stresą, mūsų kūnas aktyvuoja „kovos ar bėgimo“ atsaką, dar vadinamą simpatinės nervų sistemos reakcija. Ši reakcija paruošia kūną iššūkiams ir iškart sukelia keletą fizinių pokyčių:
- Padidėja širdies susitraukimų dažnis – širdis pradeda plakti greičiau, kad į raumenis ir smegenis būtų tiekiama daugiau deguonies.
- Išsiskiria streso hormonai – didėja kortizolio ir adrenalino lygis, kurie mobilizuoja energiją ir sustiprina kraujotaką.
- Kvėpavimas tampa greitesnis – organizmas siekia gauti daugiau deguonies, kad greičiau reaguotų į galimą pavojų.
- Sulėtėja virškinimas – energija nukreipiama į svarbiausias kūno funkcijas, tokias kaip kraujotaka ir kvėpavimas, todėl virškinimas sulėtėja.
Šie pokyčiai yra trumpalaikiai ir būtini kovojant su skubiomis stresinėmis situacijomis. Tačiau, jei stresas tęsiasi ilgą laiką, šios reakcijos tampa kenksmingos.
Ilgalaikio streso poveikis fizinei sveikatai
- Širdies ir kraujagyslių problemos. Ilgalaikis stresas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nuolatinė įtampa gali sukelti hipertenziją (aukštą kraujospūdį), padidinti širdies priepuolio ar insulto tikimybę. Stresas taip pat gali sukelti uždegimus, kurie skatina kraujagyslių ligas.
- Imuninės sistemos nusilpimas. Kortizolio perteklius slopina imuninę sistemą, todėl ilgalaikis stresas mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Tai gali lemti dažnesnes peršalimo ligas arba padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
- Virškinimo sutrikimai. Stresas gali sukelti daugybę virškinimo problemų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), rėmuo, skrandžio opos ir viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Tai ypač aktualu, nes ilgalaikis stresas mažina virškinimo fermentų gamybą.
- Miego sutrikimai. Nemiga yra viena iš dažniausių streso pasekmių. Stresinė būsena neleidžia kūnui atsipalaiduoti, o tai gali lemti blogą miego kokybę, nuolatinį nuovargį ir lėtinį išsekimą.
- Raumenų skausmai ir įtampa. Dėl streso kūno raumenys yra nuolat įtempti, o tai gali sukelti galvos skausmus, kaklo ir nugaros skausmus. Dėl šių problemų kartais atsiranda ir migrena ar lėtiniai raumenų skausmai.
- Kūno svorio pokyčiai. Stresas gali paveikti apetitą – vieniems jis sukelia besaikį valgymą, o kitiems – apetito praradimą. Kortizolis skatina kūną kaupti riebalus, ypač pilvo srityje, todėl stresas dažnai susijęs su antsvoriu ar nutukimu.
Kai stresas pažeidžia kūną: kaip įtampa veikia mūsų fizinę sveikatą?
Kaip valdyti stresą?
Suvokus streso poveikį kūnui, svarbu išmokti jį valdyti. Štai keletas veiksmingų metodų, kurie gali padėti sumažinti streso lygį:
- Reguliarus fizinis aktyvumas – treniruotės, joga, meditacija padeda sumažinti kortizolio lygį ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
- Sveikas mitybos režimas – tam tikri produktai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys ar vitaminas D, gali padėti reguliuoti nuotaiką.
- Miego higiena – streso metu svarbu gerai išsimiegoti. Stenkitės laikytis pastovaus miego grafiko.
- Atsipalaidavimo technikos – meditacija, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti streso poveikį.
Kai stresas pažeidžia kūną: kaip įtampa veikia mūsų fizinę sveikatą?
Stresas yra natūralus organizmo atsakas, tačiau ilgalaikis jo poveikis gali smarkiai pažeisti fizinę sveikatą. Širdies ir kraujagyslių problemos, nusilpusi imuninė sistema, virškinimo sutrikimai ir miego problemos – tai tik dalis galimų pasekmių. Todėl svarbu imtis veiksmų streso valdymui, kad užtikrintume ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą.
