697-ąjį gimtadienį Vilnius pasitiks ryškiai – sausio 24–26 dienomis sostinę nušvies jau antrasis Vilniaus šviesų festivalis. Užsienio ir Lietuvos menininkų sukurtos 27 šviesų instaliacijos apšvies 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, apie 1500 įvairiausių pastatų žaviuose Senamiesčio kiemuose. Lietuvos menininkų ir svečių iš Prancūzijos, Rumunijos, Slovėnijos, Latvijos sukurtos netikėtos 27 meninės šviesos instaliacijos, šviesų objektai, projekcijos ant Vilniaus simbolių, istorinių architektūros objektų – žavės savo ypatinga atmosfera ir įtrauks į atradimų kupiną šviesų maršrutą.
„Tęsiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškais pradėtą misiją – kviečiame visus atvykti į Vilnių, šiemet pasitinkantį jau 697-uosius miesto metus. Švęskime Vilnių kartu jau antrame tarptautiniame Vilniaus šviesų festivalyje, kuris transformuos miesto erdves, architektūrą, kiemus ir Vilnių pavers modernia meno galerija po atviru dangumi. Šia proga lankytojų Katedros aikštėje lauks ir kunigaikštis Gediminas, kuris vėl taps Vilniaus džedajumi. Džiaugiuosi, kad metus pradedame simboliškai su dar daugiau šviesos, kasmet švęsdami Vilniaus gimtadienį vis ryškiau ir kūrybiškiau“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Festivalis atskleis sostinės kiemų paslaptis
Į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio kiemai – paslapčių kupinas miesto istorijos archyvas, kuriame įamžinta viduramžius menanti miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos: Valdovų rūmų, Vilniaus dailės akademijos senųjų rūmų, viešbučio „Mabre Residence“, Vilniaus tarptautinės mokyklos, Lietuvos dailės muziejaus, „Pacų“ viešbučio, Vilniaus mokytojų namų, Lietuvos technikos bibliotekos, Alumnato, Vilniaus universiteto didysis ir observatorijos bei filologijos ir istorijos fakulteto, Prezidentūros ir kt. Neįprastoje šviesoje jų istorijos persipins su unikalių šviesų meno kūrinių kuriamomis šiuolaikinėmis istorijomis, privers kitaip suvokti erdvę, sukurs ypatingą atmosferą, iliuzijas ir taps naujais atradimais ne tik miesto svečiams, bet ir patiems vilniečiams.
Ryškiausios instaliacijos
Užėjus į Vilniaus dailės akademijos senųjų rūmų kiemą smalsius lankytojus pasitiks paslaptinga Emilien Guesnard instaliacija „Order 200“, kuri pirmąkart parodyta gruodžio mėnesį didžiausiame Europos šviesų festivalyje „La Fete des Lumieres“ Lione. Menininkas iš Prancūzijos šia instaliacija norėtų atkreipti dėmesį į vieną iš daugelio dalykų, turinčių įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui – kaip pasiekti pusiausvyrą tarp tvarkos ir chaoso? Pasak autoriaus, instaliacija yra tam tikra jo vizija apie žmogaus būklę. Universalios idėjos, tačiau mes jomis nuolat naudojamės, norėdami suprasti ir suabejoti savo galimybėmis pamatyti pasaulį. Šios sąvokos yra esminės, padedančios mums suvokti gyvenimą, ir jos taip pat daro įtaką mūsų jausmams.
Viename gražiausių Renesanso architektūros paminklų sostinėje – Alumnato kieme, kuris yra Vilniaus universiteto ansamblio dalis, bus galima atrasti įspūdingo dydžio spindintį „Mazgą“. Intriguojantis Vėjo Aliuko kūrinys – objekto ir šviesos instaliacija. Veidrodinio, pripučiamo objekto forma sukurta naudojant topologijos ir mazgų teorijos principus. Objektas, kurio sandara pagrįsta tobula, uždara forma – apskritimu, neturi pradžios ir pabaigos ir topologiškai deformuota trimatėje erdvėje virsta mazgu, į kurį žvelgiant kyla klausimas, ar mes tikrai objektyviai suvokiame tikrovę?
Linarto Urniežiaus video instaliacija „Mes“, kurioje kiekvienas iš mūsų gali atrasti dalelę savęs, mus stebės nuo Lietuvos technikos bibliotekos fasado. Kaip aiškina autorius, mūsų akys ne tik stebi aplinką, bet ir gali pasakoti istorijas, reikšti emocijas, atskleisti vidinę sielos būseną. Instaliacija „Mes” tai paprastų ir tuo pačiu unikalių žmonių akių video aranžuotė, saveikaujanti su Šv. Ignoto kieme itališkumu dvelkiančia pastato architektūra. Šiam projektui pasitelkta 18 skirtingų akių porų. Visos jos sujungtos į vieną bendrą socialinę žinutę. Kokie mes? Ką atspindi mūsų akys? Ar įmanoma perprasti akių emociją nematant veido mimikos ir nežinant kieno tai akys? Tegul mūsų sielos būsena ir emocijos perteikia architektūrą.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto kieme, kitaip dar vadinamame Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, lauks video projekcija „Nykos – Niliūno dienoraštis“. Instaliacijos autorė Karolina Galinauskaitė skaitys autoriaus dienoraščio fragmentus, kur skambės Alfono Čipkaus prisiminimai apie mokymąsi Vilniaus universiteto filologijos fakultete, bendravimą su Vytautu Mačerniu ir kitais poetais, apie prasidėjusį karą ir epidemijos įveiktus draugus.
Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos kiemelyje, kurį puošia 1753 m. įkurtos vienos seniausių Europoje ir seniausios buvusioje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje observatorijos pastatas su Zodiako simboliais, „sveikinsis“ slovėno Luka Savić instaliacija „Žemėje taip, kaip rojuje“ (On Heaven as it is on Earth), vaizduojanti rankos paspaudimą. Menininkas dažnai interpretuoja ir komentuoja kitų menininkų darbus ir ieško įkvėpimo praeities meno kūriniuose. Šį kartą jis pasirinko Marko Pogačnik, slovėnų neoavantgardistą, kuris vėliau ėmėsi tyrinėti ezoterinius ir kosmologinius meno principus. Projektas kerta sieną tarp matomo ir nematomo, materialiojo ir dvasinio, tarp skirtingų meno istorijos laikotarpių. Pats rankos paspaudimo motyvas suprantamas kaip harmoningas gestas, sujungiantis Žemę ir Dangų.
Vilniaus mokytojų namų kieme, kurio vakarinės pastatų sienos saugo istorinius miesto gynybinės sienos likučius, kvies pasiklysti, atrasti ir patirti Jurgos Marcinauskaitės interaktyvi šviesos instaliacija „Labirintas“. Šviesa, šešėliai, klaidinantys keliai bei smagūs atradimai nukels lankytoją iš įprastų, kasdieniškų procesų į smagų potyrį. Instaliacijos tikslas ne tik vizualiai pritraukti lankytojų dėmesį, bet ir skatinti vaizduotę, erdvinį bei strateginį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą ir komandinį bendradarbiavimą.
Vilniaus šviesos festivalyje pirmą kartą bus naudojama aplinkai draugiška žalioji energija. Prancūzijos menininkų komandos „Aero Sculpture“ kūrinys „Tensegrity”, kuris papuoš Valdovų rūmų kiemą, per valandą sunaudoja 6 kW elektros energijos, kuri pagaminama perdirbus 12 kg kavos tirščių. „Vertiname galimybę prisidėti prie Vilniaus šviesų festivalio, ne tik padedami jame pristatyti Valdovų rūmų kiemą papuošiantį Prancūzijos menininkų komandos kūrinį, bet ir pasirūpindami žaliąja energija kitiems festivalio eksponatams apšviesti. Tokiu būdu norime paraginti Vilniaus gyventojus, miesto svečius ir čia veikiančias organizacijas imtis tvarios veiklos, pradedant nuo tokio nesudėtingo veiksmo, kaip tirščių po išgerto kavos puodelio surinkimo“, – sako Valdas Šidla, „Paulig“ rinkodaros vadovas. Pasak jo, per praėjusius metus iš sostinėje įsikūrusių didžiųjų verslo centrų surinkta daugiau kaip 50 tonų kavos tirščių.
Nieko nepraleisti padės žemėlapis ir mobilioji programėlė
Festivalio metu lengviau rasti ir aplankyti visus objektus, nepraleidžiant nei vieno, padės organizatorių sukurtas instaliacijų žemėlapis su festivalio maršrutu http://www.lightfestival.lt/zemelapis/ ir mobilioji programėlė.
Organizatoriai rekomenduoja pradėti nuo Valdovų rūmų, kurie nuo pirmųjų Gediminaičių laikų buvo reprezentacine Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, toliau leistis į kelionę Senamiesčiu, kiekvieną objektą aplankyti sekant nuosekliu maršrutu, naudojantis festivalio žemėlapiu.
Mobiliojoje programėlėje festivalio lankytojai taip pat ras šviesos instaliacijų ir lankytinų objektų žemėlapį bei visą informaciją apie juos: adresus, objektų aprašymus, kiemų istorijas, lankymo valandas. Pamėgtus objektus festivalio lankytojai galės pažymėti mygtuku „patinka“.
Artėjant Vilniaus 700 metų jubiliejui, šviesos festivalis sumanytas kaip viena naujų pagrindinių sostinės gimtadienio šventimo tradicijų, pradėta kurti praėjusiais metais. Sėkmingai startavusiame Vilniaus šviesų festivalyje per tris vakarus 27 šviesos instaliacijas išvydo apie 130 tūkst. festivalio lankytojų, o šiemet laukiama dar daugiau svečių.
Daugiau informacijos apie Vilniaus šviesų festivalį: http://www.lightfestival.lt/
