Birželio 5 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė išskirtinių juvelyrinių dirbinių parodą „FILUM GRANUM“. Lankytojai iki rugsėjo mėnesio galės apžiūrėti pirmą kartą vienoje vietoje eksponuojamus visus unikalius XIII–XIV a. žiedus, saugomus Lietuvos muziejuose, archeologo ir juvelyro Evaldo Babensko meistriškai atkurtas identiškas jų kopijas bei sužinoti apie sudėtingą archeologinės juvelyrikos atkūrimo kelią.
Kaip puošėsi turtingieji ankstyvųjų viduramžių miestiečiai?
XIII-XIV a. visoje Rytų Europoje nešioti žiedai buvo gana panašūs, tačiau Vilniaus ir Kernavės teritorijose archeologinių tyrimų metu rasta ypatingų, auksčiausio lygio juvelyrinio meistriškumo žiedų. Šie žiedai pasižymi specifine konstrukcija, išskirtiniu stiliumi, gamybos būdu, sudėtingumu. Juos vienija konstrukcinė ypatybė – tuščiaviduriai korpusai, suformuoti iš itin plonos filigraninės (iš lot. filum – gija, ir granum – grūdelis) vielos pertvaros. Kol kas žinomi tik keli parodoje eksponuojamiems žiedams analogiški papuošalai, aptikti už tūkstančių kilometrų nuo senosios Lietuvos ribų.
Parodoje „FILUM GRANUM“ pirmą kartą vienoje vietoje eksponuojami visi šio tipo žiedai, saugomi keturiuose Lietuvos muziejuose – Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Žemaičių muziejuje „Alka“, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje ir Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Kadangi dauguma eksponuojamų žiedų rasti turtingų miestiečių kapuose, tikėtina, kad ankstyvaisiais viduramžiais jie puošė pirmosios Lietuvos miestų diduomenės rankas. Archeologai aptiko žiedų ir su išlikusiomis stiklo akutėmis, vienu atveju – su akute, išpjauta iš kriauklės. Įdomu tai, kad šių žiedų dekoravime neišvysime gintaro, nors jo mūsų krašte būta nemažai.
Archeologiniai radiniai ne tik atskleidžia tuometinės Lietuvos diduomenės stilių, bet ir vietinių juvelyrų meistriškumą. Žiedai pagaminti laikantis griežtų stilistinių reikalavimų, todėl galima manyti, jog egzistavo dirbtuvės, kuriose gamybos tradicijos buvo perduodamos ir gyvavo bent dvi–tris kartas. Detalių smulkumas ir ypač sudėtingos juvelyrinės technologijos tuo metu rodo, kad žiedus gamino aukščiausio lygio juvelyrai. Vilniuje ir Kernavėje buvo rastos tauriųjų metalų apdirbimo vietos. Jose aptikta sidabro žaliavos, tiglių, liejimo formų fragmentų bei kitų su juvelyro darbu susijusių daiktų. Taigi, galima numanyti, kad parodoje eksponuojami žiedai buvo gaminami ten dirbusių meistrų.
Archeologo žvilgsnis, juvelyro meistrystė
Parodoje „FILUM GRANUM“ lankytojai galės išvysti originalius archeologinius radinius bei archeologo ir juvelyro Evaldo Babensko identiškai atkurtas žiedų rekonstrukcines kopijas. Stebėdami skirtumą tarp šimtmečius nykusio originalo ir nuodugniais tyrimais pagrįstos žibančios rekonstrukcijos, lankytojai galės išvysti tikrą estetinį istorijos atgimimą.
Norėdamas pagaminti tikslią žiedo kopiją, juvelyras turi atlikti įvairius cheminius radinio tyrimus, identifikuoti prieš beveik tūkstantį metų gyvenusio meistro naudotas technologijas, atpažinti gamybos proceso seką, tiksliai parinkti metalo lydinius ir iš fragmentiškai išlikusių detalių atkurti žiedo puošybą, spalvas. Parodos kuratorius E. Babenskas šiais žiedais domisi kelis dešimtmečius. Tirdamas sunykusius radinius, jis identifikavo ir atkūrė originalų formas, naudotas medžiagas, kurios tuose žieduose jau neišlikusios. Archeologinės ir juvelyrinės E. Babensko kompetencijos įgalino jį pagaminti visiškai tikslias kopijas, kurios parodos lankytojams leis pamatyti, kaip iš tiesų atrodė papuošalai, kai juos nešiojo ankstyvųjų viduramžių Lietuvos diduomenė.
Paroda „FILUM GRANUM“ atidaryta birželio 5 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20, Vilnius) ir veiks iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
