Purpurinė spalva priklauso tai spalvų kategorijai, kurią arba labai mėgsti, arba negali pakęsti. Tai, kokius jausmus mums sukelia ši spalva, neretai priklauso nuo to, su kokiais įvaizdžiais ji siejama. Galbūt jūsų pasąmonėje išnyra monarchų veidai, karališkos menės ir suknelės, o galbūt siejate šią spalvą su kažkur matytais religiniais dailės motyvais? Kad ir su kuo sietumėte purpurinę spalvą, abejingų ji tikrai nepalieka.
Norėdami atskleisti purpurinės spalvos istorijos visumą, kviečiame susipažinti su šia spalva per senovės istorijos, gamybos subtilybes ir psichologinius aspektus.
Iš kokių spalvų susideda purpurinė spalva?
Purpurinė spalva yra mėlynos ir raudonos spalvų mišinys, todėl tai lemia, kad spalvų rate ji yra tarp šių dviejų spalvų. Priklausomai nuo dviejų pagrindinių spalvų proporcijų, purpurinė spalva turi daugybę atmainų, nuo blankiai alyvinės iki giliai purpurinės spalvos.
Šis atspalvis natūraliai prisitaiko regimajame spektre ir turi stipriausią elektromagnetinį bangos ilgį, artimą gama ir rentgeno spindulių bangos ilgiui. Spektrofotometras matuoja purpurinę spalvą naudodamas jutiklius, kurie atspindėtus ir praleistus šviesos spindulius atskiria į sudedamąsias bangas.
Purpurinės spalvos šešiaženklis kodas yra #A020F0.
Purpurinės spalvos kilmės istorija
Purpurinė spalva turi turtingą istoriją, siekiančia net 1500 m. Gamtoje purpurinė spalva retai sutinkama, neskaitant retų gėlių ar brangakmenių.
Apie 1200 m. pr. m. e. Tyro mieste (senovės Finikijos pakrantėje) pradėta gaminti purpurinės spalvos dažus, smulkinant mažų jūros sraigių kiautus. Gauta spalva tapo žinoma kaip Tyro purpuras ir buvo tokia garsi, kad minima net Homero „Iliadoje“ ir Vergilijaus „Eneidoje“.
Daugelį amžių Tyro purpuras buvo garsiausia iš visų dažų spalvų ir, ko gero, tai buvo pirmoji spalva, nuolat fiksuojama ant vilnos ar lino. Kadangi šie dažai buvo labai brangūs, jais nudažyti drabužiai buvo dėvimi kaip imperatoriškojo ar karališkojo rango ženklas. Iš to kilo net frazė „gimęs purpuru“.
Aleksandras Didysis ir Egipto karaliai taip pat dėvėjo drabužius, nudažytus garsiuoju Tyro purpuru, taip pat ir karalienė Elžbieta II, 1953 m. po karūnavimo grįždama į Bakingamo rūmus, vilkėjo purpurinį iškilmių rūbą.
Purpurinė spalva, kartais dar vadinama „karališkąja purpurine spalva“, šimtmečiais simbolizavo prabangą, turtus ir rafinuotumą. Purpurinę spalvą dėvėjo tik aukštesnioji klasė, o Katalikų bažnyčios užsakyti dailininkai Jėzų ir Mergelę Mariją, taip pat vaizdavo vilkinčius purpurine spalva.
Dėl šio išskirtinumo, purpurinė spalva iki pat Apšvietos epochos buvo reta tarp paprastų žmonių ir tik dėl sintetinių pigmentų purpurinė spalva vėliau tapo labiau prieinama.
Kaip gaminami purpurinės spalvos dažai?
Pirmasis pagamintas purpurinės spalvos atspalvis buvo Tyro purpuras, sukurtas iš Bolinus brandaris jūros sraigių. Dažų gamintojai rinkdavo gleives iš kiauto ir kaitindavo jas šarminiame tirpale. Į šį tirpalą merkdavo siūlus ir jie, veikiami saulės spindulių, nusidažydavo purpurine spalva. Vienai uncijai (1 uncija lygi 28,34 gramams) purpurinės spalvos dažų pagaminti riekėdavo apie 250 000 sraigių. Svaras purpurinės vilnos kainavo daugiau nei metų atlyginimas.
Šiandien purpurinė spalvos dažai gaminami iš vabzdžių košenilių.
„Perkino mauveine“ spalvos atsiradimas
Iki XIX a. vid. beveik visi dažai buvo gaminami iš medžiagų, esančių augaluose, gyvūnuose ir mineraluose. Nors šiais dažais buvo galima išgauti nuostabią spalvų gamą, vis dėlto, buvo spalvų, kurių nebuvo galima išgauti natūraliomis priemonėmis, o kai kurios spalvos, kurias buvo galima išgauti natūraliomis priemonėmis, buvo linkusios išbėgti, išblukti ar sunaikinti pačius audinius, kuriuose dažė.
1856 m. jaunas chemijos studentas Viljamas Henris Perkinas (William Henry Perkin), dirbdamas namuose, po darbo valandų, savo improvizuotoje laboratorijoje, bandydamas sukurti chemiškai identišką dirbtinę chinino (labai vertingo augalinės kilmės vaisto, kuris buvo naudojamas maliarijai gydyti) versiją, sugalvojo paeksperimentuoti su kito nesėkmingo bandymo rezultatais.
Jo eksperimento rezultatas buvo mauveinas (mauveine). Mauveinas buvo anilino ir kitų junginių derinys, kuris sukūrė ryškiai purpurinę spalvą, tapusią pirmuoju masiškai gaminamu cheminiu dažikliu.
Iš pradžių gautą spalvą Perkinas pavadino Tyro purpurine, pagal Romos imperatorių naudotą vėžiagyvių purpurinę spalvą, o vėliau, kai buvo atkreiptas dėmesys, kad šis pavadinimas klaidinantis, spalva buvo pavadinta „mauve“ arba „mauveine“, pagal anglišką dedešvos, žydinčios skaičiai violetiniais dažais, spalvą.
Kaip tik tuo metu, kai Perkinas pradėjo gaminti pirmuosius dažus, Prancūzijos imperatorienė Eugenija, madingiausia (ir labiausiai mėgdžiojama, kalbant apie aprangą) moteris Europoje, nusprendė, kad alyviniai, purpuriniai ir violetiniai atspalviai puikiai dera prie jos akių.
Naujoji spalva greit išpopuliarėjo, ypač po to, kai 1862 m. Anglijos karalienė Viktorija apsilankė pasaulinėje parodoje, vilkėdama šilko suknelę, dažytą mauveine spalva.
Ką simbolizuoja purpurinė spalva?
Purpurinė spalva, kadaise buvusi karališka spalva, simbolizuoja išmintį, galią, dvasingumą, prabangą, turtus ir kilnumą. Purpurinė spalva taip pat simbolizuoja nepriklausomybę ir orumą. Kadangi ši spalva nėra itin paplitusi gamtoje, ji taip pat gali sietis su egzotika ir paslaptingumu, žadinti smalsumą.
Remiantis spalvų psichologija, purpurinė spalva yra siejama su fantazijomis ir svajonėmis, kartu ši spalva skatina vaizduotę. Todėl nenuostabu, kad purpurinė spalva gali padėti žmonėms jaustis įkvėptiems ir kūrybingiems, kartu padėdama tinkamai nusiteikti ir sužadinti naujas idėjas.
Dėl savo universalumo purpurinė spalva puikiai tinka įvairiems dizaino projektams: nuo kūrybinių programėlių iki finansinių platformų. Naudojant purpurinę spalvą dizaine, atsižvelkite į tai, kad ši spalva yra itin ryški, pritraukianti dėmesį, todėl naudokite ją kaip akcentą arba derinkite su neutraliais tonais tam, kad sukurtumėte subalansuotą ir vizualiai patrauklų dizainą.
Verta paminėti, kad purpurinė spalva turi ir fiziologinį poveikį. Ji sukuria ramybės pojūtį, kai kuriais atvejais net sumažina širdies ritmą ir kraujospūdį. Tačiau per didelis purpurinės spalvos kiekis gali sukelti nusivylimo ir susierzinimo jausmus.
Faktai, kurių galbūt nežinojote apie purpurinę spalvą
- Termino „purpurinis“ šaknys, kilusios iš lotyniško žodžio „purpura“, senosios anglų kalbos „purpul“ ir graikų kalbos „porphura“.
- Kai kurie Romos imperatoriai savo piliečius už purpurinės spalvos drabužių devėjimą baudė mirties bausme.
- Senovės Romos imperatorienės gimdydavo „purpuriniame kambaryje“. Iš čia kilęs imperatorių apibūdinimas „porphyrogenitus“, reiškiantis „gimęs purpure“. Taip buvo pabrėžiamas skirtumas tarp kilmingų imperatorių ir tų imperatorių, kurie valdžią užgrobdavo politinių intrigų keliu ar karine jėga.
- JAV aukščiausias apdovanojimas už drąsą karinėje tarnyboje yra „Purpurinė širdis“.
- Atlikėjas Prince dažnai dėvėjo purpurinę spalvą, todėl jo garbei „Pantone“ išleido purpurinės spalvos atspalvį.
- Literatūroje frazė „purpurinė proza“ kartais vartojama apibūdinti rašymo stiliui, kuris pasižymi ypatinga vaizduote ar net polinkiu į perdėjimą, hiberbolizavimą ar atvirą melą.
Šaltiniai:
https://www.verywellmind.com/the-color-psychology-of-purple-2795820
https://www.canva.com/colors/color-meanings/purple/
https://www.figma.com/de-de/colors/purple/
https://www.hunterlab.com/blog/the-color-purple-history-meaning-and-facts/
https://www.britannica.com/science/purple-color
https://thedreamstress.com/2013/09/terminology-what-are-aniline-dyes-or-the-history-of-mauve-and-mauveine/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
