Tarptautinė pelkių diena minima kiekvienais metais vasario 2 d. Ši diena buvo paskelbta Tarptautinės pelkių apsaugos konvencijos, žinomos kaip Ramsaro konvencija, garbei. Konvencija buvo pasirašyta 1971 m. Irane, Ramsaro mieste, siekiant skatinti pelkių apsaugą visame pasaulyje. Tarptautinė pelkių diena yra puiki proga atkreipti dėmesį į pelkių svarbą ir skatinti jų apsaugą. Minint šią dieną Žuvinto biosferos rezervate organizuojamas Pelkių dienos žygis.
Šios dienos tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą nušviečiant pelkių ekosistemų teikiamą naudą ir būtinybę jas išsaugoti. Kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema, kuri akcentuoja įvairius pelkių aspektus, pvz., jų svarbą kovojant su klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimą, vandens kokybės gerinimą ir pan. Pelkės yra labai pažeidžiamos žmogaus veiklos, todėl šios dienos minėjimas padeda skatinti būtinus veiksmus pelkių apsaugai, atkūrimui ir tvariam jų naudojimui.
„Šią žiemą pelkių gyvavimui susiklostė ypatingai nepalankios sąlygos, kadangi 2024-ieji metai buvo šilčiausi hidrometeorologinių stebėjimų istorijoje, o kritulių kiekis – dešimtadaliu mažesnis nei vidutinis – pelkės stipriai nuseko. Vandens pilnėjimo sunku tikėtis, nes žiema be sniego ir labai šilta. Tačiau yra ir teigiama pusė, tokie orai mums leidžia pagerinti „Šarmingos žemapelkės“ buveinės būklę: išpjauti ir pašalinti nepageidaujamus krūmus ir medžius. Taip bus sumažintas vandens išgaravimas per augalijos lapus ir bent šiek tiek pagerintas pelkės hidrologinis režimas“, – pasakoja Žuvinto biosferos rezervato patarėjas Tomas Pikūnas.
Kalbant apie pelkių svarbą, be abejo, reiktų nepamiršti pagrindinių pelkės funkcijų, pirmiausia, anglies kaupimo. Pelkės veikia kaip anglies saugyklos. Sugeria didelius kiekius anglies dioksido iš atmosferos, kuris vėliau kaupiasi durpėse. Tai padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kovoja su klimato kaita. Taip pat pelkės yra svarbios įvairių rūšių augalų ir gyvūnų buveinės. Jose gyvena daug retos ir specializuotos faunos bei floros rūšių, kurių nėra kitose ekosistemose. Be to pelkės veikia ir kaip natūralios filtravimo sistemos, išvalydamos vandens perteklių nuo teršalų ir pašalinių medžiagų bei padeda stabilizuoti vandens lygį bei mažina potvynių riziką. Galiausiai, apsaugo dirvožemį nuo erozijos, nes vandens užpildytos pelkės stabilizuoja gruntą. Pelkėse vykstantys biologiniai procesai suteikia maistą ir pastogę daugybei rūšių, pradedant nuo mikroorganizmų ir baigiant paukščiais ir kitais gyvūnais. „Su nuostabiu pelkių pasauliu susipažinti iš arčiau kviečiame atvykti į Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centrą, kuris dirba ir šeštadieniais. Žuvinto apylinkėse jau dvelkia pavasariu, netrūksta ir paukščių, tad tikrai rasite, ką pamatyti“, – sako T.Pikūnas.
