Šiais metais bene pati populiariausia kelionių kryptis – Lietuvos saugomos teritorijos, o vienas populiariausių būdų poilsiauti gamtoje – stovyklavimas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dalinasi patarimais ir taisyklėmis, kaip gamtoje stovyklauti atsakingai, ir pateikia esminius faktus, ką reikia žinoti kiekvienam, norinčiam apsistoti saugomose teritorijose su palapinėmis.
1. Kokias grėsmes kelia ne vietoje palapines pasistatę žmonės?
Palapinių statyti bet kur negalima ne šiaip sau. Pirmiausia kyla grėsmė gamtai. Pačiuose vertingiausiuose gamtos kampeliuose – saugomose teritorijose, gamtos vertybės yra itin jautrios žmogaus poveikiui, todėl palapines tam tikroje vietoje statyti draudžiama neatsitiktinai. Gamtoje įsikūręs žmogus net ir to nenorėdamas dažniausiai joje palieka pėdsaką. Suniokoja arba pažeidžia natūralią miško paklotę, palieka šiukšlių, tyčiomis ar ne – skina retus augalus, drumsčia laukinių gyvūnų ramybę. O kur dar rizika sukelti gaisrą netinkamai ir savavališkai įsirengus laužavietę. Poilsiaujant gamtoje iki šiol nevengiamas ir cheminių medžiagų – ploviklių ir kitų šarmų naudojimo pavyzdžiui – stovyklavietėje plaunant rankas ir indus. Tai lokaliai užteršia dirvožemį, o per laiką šios cheminės medžiagos su lietaus vandeniu patenka ir į gilesnius dirvožemio sluoksnius, nuteka į vandens telkinius, šaltinius ir versmes. Stovyklaujant gamtoje ir ypač saugomose teritorijose būtina suprasti, kad žmogus joje yra tik laikinas svečias, todėl turėtų gerbti ir saugoti vietą į kurią atvažiavo.
2. Kokiose vietose galima statyti palapinės, o kur draudžiama?
Norint sužinoti, kur konkrečiu atveju galima arba draudžiama statyti palapines, būtina pasitikrinti toje teritorijoje galiojančius planavimo dokumentus, konkrečiose teritorijose galiojančius tvarkymo planus, saugomų teritorijų lankymo taisykles. Lankymosi miške taisyklės taip pat reglamentuojama, kad apsistoti poilsiui su palapinėmis miškuose galima tik oficialiose stovyklavietėse, kempinguose.
Saugomose teritorijose statyti palapinę galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Juose pateikiama informacija apie jau esamas ir dar rengiamas stovyklavietes, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos yra, direkciją, kuri suteiks informaciją apie stovyklavietes ir kempingus.
Lietuvos pajūrio paplūdimiuose taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse bei rengti stovyklavietes. O Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose VISOJE Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus – Nidos kempingo teritorijoje. Palapinių ne tam skirtose vietose taip pat negalima statyti ir gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose.
Svarbu suprasti, kad prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet jose taip pat negalima statyti palapinių, nebent prie vandens yra įrengtos oficialios ir teisėtos stovyklavietės.
3. Prieš išvykstant poilsiauti palapine, kur reikėtų ieškoti informacijos apie leistinas vietas? Kaip poilsiautojams žinoti, kur negalima ilsėtis su palapinėmis?
Poilsiautojai išvykoms su palapinėmis dažniausiai renkasi vaizdingiausias Lietuvos vietas – saugomas teritorijas, todėl informacijos lankytojams visada siūlome ieškoti pirmiausia internete, pavyzdžiui, saugomų teritorijų direkcijų puslapiuose arba paskambinti direkcijų specialistams, kurie visada mielai pakonsultuoja šiuo klausimu, netgi parekomenduoja, kokius gamtos kampelius tuo pačiu aplankyti.
4. Kuo skiriasi poilsiavietė nuo stovyklavietės? Kaip reikėtų jose elgtis? Ar galima ten statyti palapinę/joje nakvoti?
POILSIAVIETĖ yra skirta trumpalaikiam poilsiui gamtoje be nakvynės, pavyzdžiui važiuojant dviračiais poilsiavietėse galima atsikvėpti, papietauti ar užkąsti, kadangi poilsiavietėse paprastai būna įrengti lauko baldai, stoginės, šiukšliadėžės, greta būna įrengtos ir automobilių stovėjimo aikštelės, keliaujantiems automobiliu. Tuo tarpu STOVYKLAVIETĖ yra skirta poilsiui su nakvyne. Stovyklavietėse galima apsistoti ir su kemperiais arba palapinėmis. Stovyklavietėse būna įrengtos laužavietės, lauko baldai, stoginės, tualetai, konteineriai šiukšlėms, sutvarkyti priėjimai prie vandens telkinių. Taigi stovyklavietėse paprastai įrengta visa infrastruktūra reikalinga kelių dienų poilsiui su nakvyne.
Esminis skirtumas tarp poilsiavietės ir stovyklavietės yra tas, kad poilsiavietėje yra draudžiama apsistoti su palapinėmis ir kemperiais, tuo tarpu oficialios stovyklavietės tam ir yra skirtos. Ir vienoje ir kitoje vietoje (poilsiavietėse ir stovyklavietės) svarbu laikytis viešosios tvarkos, netriukšmauti ir tokiu būdu netrukdyti kitiems poilsiautojams ir net laukiniams gyvūnams, nešiukšlinti. Be reikalo neskinti augalų, ypač jei jie atrodo nematyti ir nepažystami, kadangi tai gali būti saugomos rūšys.
LAUŽUS kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Laužavietėms naudoti tik savo atsivežtas malkas arba surinktas sausas šakas, žabus, o laužą nustojus kūrenti ir jam užgesus – užpilti jį vandeniu arba žemėmis. Lauže jokiu būdu negalima deginti įvairių pakuočių ir susidariusių šiukšlių, kadangi jų degimo metu susidaro kenksmingos žmogui ir aplinkos orą teršiančios dujos. Automobilius statyti tik specialiai tam įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse.
5. Išvykstant ilsėtis su palapine, kokias pagrindines taisykles reikia žinoti?
Pirmiausia įsitikinti ar vieta, kurioje nusprendėte poilsiauti tikrai yra stovyklavietė arba kempingas. Atostogaujant ir ilsintis oficialiose stovyklavietėse ir kempinguose paprastai užtenka laikytis aukščiau paminėtų taisyklių ir nedrumsti ramybės kitiems poilsiautojams bei saugoti aplink jus esančią gamtą.
Pastaruoju metu taip pat akcentuojama, kad prižiūrimose stovyklavietėse dažniausiai nors ir yra įrengtos šiukšliadėžės, tačiau jei atvykstate vos kelių dienų poilsiui su palapine, būtų puiku, jei iš anksto pasirūpintumėte ir šiukšlių maišais ir visas susidariusias atliekas išsivežtumėte su savimi. Toks gamtą tausojantis stovyklavimas yra itin populiarus ir užsienio šalyse, ypač saugomose teritorijose.
6. Kokios pasekmės laukia ne vietoje įsikūrusių žmonių? Kokios baudos yra skiriamos už ne vietoje pastatytą palapinę, ar baudos dydis priklauso nuo palapinės pastatymo vietos?
Pirmąjį kartą nepiktybiškas ir žalos gamtai nepadaręs poilsiautojas gali atsipirkti tik įspėjimu, tačiau dažniausiai žmonės žino, kad vienoje ar kitoje teritorijoje statyti palapinės yra draudžiama, tačiau vis tiek rizikuoja. Tokiais atvejais pažeidėjui už ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas) gali būti skiriama bauda nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Kartais pažeidėjai baudžiami ne tik už palapinės pastatymą negalimoje vietoje, bet ir už gamtai padarytą žalą, kadangi ten kur yra palapinė įprastai neapsieinama ir be laužo, šiukšlių palikimo ar net gamtos vertybių sunaikinimo.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.