Sisi muziejus, įsikūręs Vienos Hofburgo rūmuose, kasmet sulaukia milijonų lankytojų iš viso pasaulio. Jie čia atvyksta susipažinti su viena iš labiausiai žavinčių ir paslaptingiausių istorinių figūrų – Austrijos imperatoriene Elžbieta, labiau žinoma kaip Sisi. Ši moteris tapo legenda, įkvėpusia tiek knygų, filmų, tiek menininkų kūrinius. Bet kas buvo ši neeilinė asmenybė, kurios gyvenimas iki šiol traukia žmonių dėmesį?
Kas buvo Sisi?
Elžbieta, geriau žinoma savo mažybiniu vardu Sisi, gimė 1837 metais Bavarijoje, Vokietijoje, kunigaikščių šeimoje. Ji buvo spontaniška, laisvės mylėtoja ir nepaprastai graži moteris, kuri būdama vos šešiolikos metų tapo Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo žmona. Vestuvės įvyko 1854 metais, tačiau Sisi gyvenimas rūmuose nebuvo toks romantiškas, kaip galėtų atrodyti.
Nors imperatorius ją dievino, rūmų gyvenimas ir griežtas protokolas netiko laisvos dvasios Elžbietai. Ji jautėsi įkalinta prabangoje ir nuolatiniame visuomenės dėmesyje. Sisi dažnai kentėjo nuo depresijos, susidūrė su sveikatos problemomis ir nuo pat ankstyvo amžiaus turėjo kovoti su griežtomis rūmų tradicijomis.
Nepakartojama grožio ikona
Sisi buvo ne tik imperatorienė, bet ir viena iš garsiausių savo laiko gražuolių. Jos ilgi, kelius siekiantys plaukai tapo vienu iš jos unikalių ir išskirtinių bruožų. Sisi nuolat skyrė daug dėmesio savo išvaizdai ir grožiui. Manoma, kad ji laikėsi griežtų dietų, buvo aistringa sporto entuziastė, ypač mėgo jodinėjimą.
Jos grožio paslaptis buvo ne tik plaukai, bet ir porcelianinė oda, kurią ji saugojo vengdama saulės spindulių. Elžbietos siekis išlaikyti jaunatvišką grožį tapo kone maniakiškas, todėl ji daug laiko praleisdavo rūpindamasi savo išvaizda, kas tik dar labiau pabrėžė jos norą išlaikyti nepriklausomybę ir kontrolę bent viename savo gyvenimo aspekte.
Traumos ir asmeninės tragedijos
Nors visuomenė ją dievino kaip grožio ir elegancijos pavyzdį, asmeninis Sisi gyvenimas buvo kupinas skausmo ir netekčių. Viena didžiausių tragedijų jos gyvenime buvo pirmagimės dukros Sofijos mirtis, kuri mirė nesulaukusi nei dvejų metų. Taip pat ir jos sūnus Rudolfas, būdamas trisdešimties metų, nusižudė kartu su savo mylimąja Marija Vetseros. Šios tragedijos paliko neužgyjančią žaizdą Sisi gyvenime, dėl kurios ji tapo dar labiau uždara ir nutolo tiek nuo šeimos, tiek nuo visuomenės.
Tačiau didžiausia jos gyvenimo tragedija įvyko 1898 metais, kai ji buvo nužudyta anarchisto Luidžio Lučeni Ženevoje. Sisi mirtis buvo šokiravo visą Europą ir iki šiol yra prisimenama kaip viena tragiškiausių istorijų.
Sisi muziejus – įamžinta legenda
Hofburgo rūmuose esantis Sisi muziejus yra vieta, kur lankytojai gali susipažinti su šios žavingos, tačiau tragiško likimo moters gyvenimu. Muziejuje eksponuojami jos asmeniniai daiktai, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai bei atskleidžiama jos dienotvarkė, asmeniniai laiškai ir net dietos taisyklės. Taip pat muziejus stengiasi parodyti tikrąjį Elžbietos veidą – ne tik kaip tobulos grožio ikonos, bet ir kaip jautrios moters, ieškojusios savo vietos pasaulyje.
Lankytojai gali pamatyti originalias Sisi sukneles, jos grožio priežiūros priemones ir net garsiuosius portretus, kuriuose ji atrodo lyg paslaptinga deivė. Šie eksponatai padeda geriau suprasti, kodėl Sisi tapo tokia žavinga ir netgi kiek mistiška asmenybe.
Kodėl Sisi legendos gyvuoja iki šiol?
Sisi gyvenimas yra pilnas kontrastų: ji buvo didinga imperatorienė, tačiau siekė paprastumo ir laisvės. Jos grožis buvo dievinamas, tačiau pati jautėsi nesaugiai ir izoliuota. Šios prieštaros ir tragiškas gyvenimo kelias iki šiol žavi ir įkvepia tiek istorikus, tiek menininkus. Sisi tapo moters, kuri kovojo su tradicijomis ir stengėsi išlaikyti savo tapatybę griežtoje monarchijos aplinkoje, simboliu.
Lankydamiesi Sisi muziejuje Vienoje, turistai atranda ne tik istorinę asmenybę, bet ir moterį, kurios asmeninė kova dėl laisvės ir nepriklausomybės skamba aktualiai ir šiais laikais. Sisi istorija atspindi amžinas temas apie meilę, netektis ir laisvės siekį, todėl ji ir toliau pritraukia milijonus lankytojų iš viso pasaulio.
Filmai ir knygos apie Sisi
Sisi gyvenimas įkvėpė daugybę menininkų, rašytojų ir režisierių. Vieni garsiausių kūrinių apie ją yra 1950-ųjų metų filmų trilogija su aktore Romy Schneider, kuri puikiai perteikė Sisi žavesį ir vidinę dramą. Šie filmai tapo klasika ir žiūrovų mėgstami iki šių dienų. Taip pat buvo parašyta daugybė biografijų ir romanų apie Sisi (tarp jų ir lietuvių kalba išleistas Allison Pataki romanas „Imperatorienė Sisi“), kurie atskleidžia skirtingus jos asmenybės aspektus. Nors dauguma kūrinių romantizuoja jos gyvenimą, Sisi istorija taip pat atspindi tamsesnę ir skaudžiąją jos gyvenimo pusę, tapusią svarbiu meno šaltiniu iki šių laikų.
