Šalia Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios buvo atidaryta ir pašventinta istorinė Viešpaties Jėzaus koplyčia. Naujam gyvenimui prikelta koplytėlė buvo nugriauta sovietmečiu, apie 1953 metus.
„Šiandien – graži diena tikintiesiems ir visiems vilniečiams, miesto svečiams. Sovietų sunaikintos Viešpaties Jėzaus koplytėlės atstatymas – ypač reikšmingas įvykis Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios istorijoje“, – sako Wojciech Gorlicki, Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie istorinės koplyčios atkūrimo, kuris svarbus tiek Antakalnio rajono bendruomenei, tiek Vilniui. Koplytėlės atstatymas suvienijo skirtingus žmones, be kurių šis projektas nebūtų išvydęs dienos šviesos. Kartu su bažnyčios atstovais, architektais ir restauratoriais siekėme istorinio tikslumo. Tad prireikė ir milžiniško ekspertų darbo archyvuose, ir kruopštaus derinimo su atsakingomis valstybės institucijomis“, – sako Vitas Janukonis, vadovaujantis labdaros organizacijai „Janukonis Fondas“, kuri organizavo ir finansavo koplyčios atstatymo projektą.
Koplyčią puošiantį ąžuolinį kryžių atkūrė restauratoriai Nerijus Kavaliauskas bei Rūta Glinskytė – Kavaliauskienė. Garsi skulptorių pora iš ąžuolo išdrožė ir Nukryžiuotąjį, o Mergelę Mariją lipdė iš stiuko: kalkių, marmuro, gipso, šamoto, kvarcinio smėlio. Tai – technika, būdinga baroko epochai, o tuo pačiu – ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios skulptūroms.
„Nepaprastai įdomus projektas, padiktavęs daugybę iššūkių. Dėjome visas pastangas, kad mūsų darbai atitiktų tiek laikmetį, tiek dvasią. Baroko epochos Sopulingosios Marijos pavyzdžių esame surinkę iš viso pasaulio, analizavome skulptūrų analogus ir pačioje Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Daugybė valandų muziejuose praleista“, – teigia N.Kavaliauskas.
Koplyčios atstatymo paramos sutartį bažnyčios parapija ir „Janukonis Fondas“ pasirašė 2022 metų sausį. Statybų leidimas buvo suteiktas 2024-ųjų pradžioje, pavasarį įsibėgėjo koplytėlės atstatymo darbai, birželio 30 dieną buvo pašventinti pamatai.
„Kaip fondas, esame suinteresuoti atrasti bei įgyvendinti ir kitus projektus, kurie prisideda prie vertės Lietuvos visuomenei kūrimo, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gražinimo“, – sako V.Janukonis.
Istorinė koplyčios vieta
Sovietmečiu, po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus gatvių rekonstrukcijai, dalis Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių buvo nugriauta. Toks likimas ištiko ir prieš bažnyčią stovėjusią Viešpaties Jėzaus koplytėlę. 1966 m. pastačius Žirmūnų tiltą, ties jo jungtimi su Antakalnio gatve buvo įrengta žiedinė sankryža.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“, 2020 m. nagrinėjusios bažnyčios teritorijos sutvarkymo galimybes, vertinimu, galima vieta Viešpaties Jėzaus koplytėlės atstatymui – dabartinės T.Kosciuškos gatvės šiaurinės krypties, vedančios Antakalnio link, iš vienuolyno vedančios gatvelės ir pagrindinio įėjimo į bažnyčios šventorių ašių susikirtimas. Taip, nors ir nutolusi nuo savo tikslios istorinės vietos apie 18 metrų, koplyčia tampa priešais bažnyčią esančios aikštės erdvės akcentu.
„Priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, prie pat gatvės, stovi dviejų aukštų koplytėlė. Jos pirmame aukšte yra medinis kryžius, o antrame – Dievo Motinos figūra su perdurta septyniais kardais širdimi. Kada ši koplytėlė buvo pastatyta – tikrų žinių nėra. Apie XIX a. vidurį ji buvo visai begriūvanti; tačiau 1866 m. ji buvo atnaujinta ir pristatytas stogelis“, – rašoma knygoje „Vilnius ir jo apylinkės“, 1937 metais.
