Sausio 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma paroda „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kurie saugomi Vytauto didžiojo karo muziejaus (toliau VDKM) fonduose, paroda. Šiomis parodomis siekiama pristatyti Kauno rajono istoriją nuo pat šaknų.
Iki šiol neeksponuoti radiniai
Šie metai Kauno rajono savivaldybei jubiliejiniai – savivaldybė, kaip administracinis vienetas, švenčia įkūrimo 70-metį. Tačiau dabartinio Kauno rajono teritorijoje žmonės gyveno nuo pat akmens amžiaus. Tad Kauno rajono muziejus, bendradarbiaudamas su VDKM dar 2024 m. spalio mėnesį Raudondvario pilyje surengė parodą „Šilelio senkapio radiniai“, kurioje buvo eksponuojami archeologiniai radiniai sugrąžinti parodai į Raudondvarį, kurio apylinkėse jie ir buvo rasti. Sausio 31-ąją bus atidaroma antroji šio ilgalaikio projekto paroda „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“.
„Lentainių piliakalnis, kartu su jo papėdėje įsikūrusia gyvenviete ir šalia jos esančiu senkapiu (Kauno r., Domeikavos sen., Radikių k.) yra labai vertingas archeologinis kompleksas, nacionalinės reikšmės valstybės saugomas objektas. Šimtmečius ar net tūkstantmečius po žemėmis išbuvę daiktai, atrasti archeologinių tyrimų metu, kasant žemę, smėlyje vėjo atpustyti ar atsitiktinai aptikti, padeda dėlioti kaimo ir aplink jį esančių vietovių istoriją, liudija nepertraukiamą gyvenimą nuo I tūkstantmečio pradžios. Taip vadinami akiniai papuošalai (puošti akis primenančiais ornamentais) pasakoja apie pirmuosius amžius po Kr., o rastos monetos atskleidžia, kad čia gyventa ir XVII amžiuje. Laidojimo tradicijų įvairovė ir kaita, griautiniai (nedeginti) ir degintiniai palaidojimai patvirtina, kad čia buvo ilgai gyventa. Toks ilgas laikotarpis leidžia daryti išvadas apie Vidurio Lietuvos ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, jo raidą ir kaitą, nekalbant jau apie tai, kad čia aptiktos ir viduriniojo bei naujojo akmens amžių stovyklos.“ – pasakoja parodos kuratorė, VDKM muziejininkė Gerarda Dručkuvienė.
Raudondvario pilyje pristatomoje parodoje bus eksponuojama VDKM saugoma Radikių akmens amžiaus stovyklaviečių, kurias 1959 m. tyrė Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus, vadovaujamas archeologės R. Rimantienės, Radikių senkapio, kurį 1959 m. ir 1967 m. tyrė Kauno valstybinis istorijos muziejus (dabar VDKM), vadovaujamas archeologės K. Gabriūnaitės, tyrimų medžiaga; nemaža dalis Radikių kaime ir aplink jį rastų pavienių I tūkst. pradžios – II tūkst. vidurio radinių, taip pat radiniai iš suardytų žirgų kapų.
G. Dručkuvienė pasakoja, kad „akmens amžiaus stovyklavietėse rasta titnaginių širdinių strėlių antgalių, gremžtukų, gramdukų ir kitų smulkių dirbinių, akmeninių ir titnaginių kirvukų bei kaplių nuolaužų, taip pat storasienės keramikos šukių, papuoštų virvelės įspaudomis, įraižomis, nežymiai brūkšniuotų. 1959 m. ištirti 74 Radikių senkapio griautiniai kapai, juose rasta apie 250 vnt. radinių, kurie datuojami XIV–XV a. 1967 m. ištirti 22 to paties senkapio griautiniai palaidojimai, kuriuose rasta 51 radinys, datuojamas XVII a. Tiek radinių gausa, tiek jų tipologija išsiskyrė kapas Nr. 4, kuris datuojamas V–VII a.“ Pasak kuratorės, Lentainių-Radikių kompleksas išsiskiria iš kitų archeologinių Lietuvos paminklų atsitiktinių radinių gausa ir palyginti nedideliu radinių, rastų nepajudintų, savo pirminėje vietoje, skaičiumi. Taip yra todėl, kad vieta buvo populiari ir intensyviai eksploatuojama visais laikais.“
Lentainių-Radikių komplekso radiniai šiuo metu saugomi VDKM fonduose ir tik maži kolekcijos fragmentai tampa kitų bendrų ekspozicijų dalimi, todėl juos pamatyti gali tik muziejininkai ir mokslininkai. Pakaunėje rasti ir jos žmonių identitetui svarbūs radiniai nėra lengvai prieinami kiekvienam žiūrovui, nes nėra eksponuojami VDKM nuolatinėse ekspozicijose. Siekiant atskleisti Kauno rajono teritorijos istorinį turtingumą, buvo nuspręsta juos pristatyti visuomenei Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje.
Muziejai džiaugiasi bendradarbiavimu
„Bendradarbiavimas su Vytauto Didžiojo karo muziejumi atveria galimybes pristatyti visuomenei Kauno rajono teritorijoje surastas archeologines vertybes, liudijančias apie pakaunės istorinį turtingumą. Tai puiki galimybė mokytojams praturtinti istorijos pamokų turinį informacija apie dabartinės gyvenamosios vietos unikalumą, geriau pažinti ir pagrįstai branginti šį kraštą,“ – sako Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.
Po šios – Radikių – parodos 2025–2027 m. planuojama surengti Zapyškio senosios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir šventoriaus, Paštuvos, Jaučakių, Karmėlavos ir Pyplių piliakalnių, taip pat Rupunionių bei Altoniškių lobių parodas, atskleisti šių vietovių archeologinių tyrinėjimų medžiagą.
Parodose bus eksponuojami ne tik Pakaunės krašto archeologiniai radiniai, bet ir šių vietovių nuotraukos ar atidengtų kapų dailininkų pieštų piešinių reprodukcijos. Piešiniuose vaizduojama archeologinių radinių padėtis kape, dažnai su išmatavimais ir pažymėtomis įkapių vietomis, perkasų schemos, pjūviai ir t.t. Šie piešiniai nėra meno kūriniai – jie yra archeologinių tyrimų ataskaitų dalis – itin įdomi žingeidžiam lankytojui, nes šiandien dažniausiai viskas fiksuojama fotografijose.
Archeologinių radinių parodų ciklu Kauno rajono muziejus siekia aktualizuoti vietos kultūros paveldą, puoselėti Kauno rajono gyventojų istorinę atmintį, ugdyti patriotiškumą ir pilietiškumą. Tikimasi, kad parodos paskatins Pakaunės kultūrinį turizmą – aplankę archeologijos radinių parodas Kauno rajono muziejuje, lankytojai panorės realiai išvysti archeologinių radinių radimvietes, plačiau susipažinti, su tų vietų istorija bei šiuo metu ten išlikusiu paveldu: senąja Šv. Jono Krikštytojo Zapyškio bažnyčia, Šilelio senkapių teritorija, Paštuvos, Jaučakių, Karmėlavos, Pyplių, Rupunionių ir Altoniškių piliakalniais.
