Lapinės žaliosios daržovės, tokios kaip špinatai, salotos ar kopūstai, yra puikus sveikatai naudingų maistinių medžiagų šaltinis. Jos aprūpina organizmą vitaminais, antioksidantais ir skaidulomis, padedančiomis palaikyti gerą sveikatą ir užtikrinančiomis įvairių sistemų veiklą. Tačiau šios maistingos daržovės taip pat gali turėti reikšmingą poveikį tam tikriems vaistams, ypač kraują skystinantiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ir kodėl tarpusavyje sąveikauja kai kurios lapinės daržovės ir kraują skystinantys vaistai. Kokių atsargumo priemonių reikėtų laikytis?
Kraują skystinantys vaistai
Kraują skystinantys vaistai, tokie kaip varfarinas, yra dažnai skiriami žmonėms, turintiems didesnę riziką formuotis kraujo krešuliams. Šie vaistai padeda sumažinti krešulių susidarymą kraujagyslėse, taip apsaugodami nuo pavojingų ligų, tokių kaip insultas ar širdies smūgis.
Varfarinas veikia slopindamas vitamino K veiklą. Vitaminas K yra pagrindinė maistinė medžiaga, dalyvaujanti kraujo krešėjimo procese. Kai vartojate varfariną, sumažėja vitamino K aktyvumas, todėl kraujas tampa skystesnis, o krešulių susidarymo tikimybė sumažėja. Tačiau čia iškyla problema – kai kuriuose maisto produktuose, ypač lapinėse daržovėse, yra gana daug vitamino K, tad gausiai vartojamos gali susilpninti vaisto poveikį.
Kaip veikia tarpusavyje lapinės daržovės ir kraują skystinantys vaistai?
Kaip minėta, valgant daug žaliųjų lapinių daržovių, vitamino K lygis organizme padidėja, o tai sumažina varfarino (kraują skystinančio vaisto) veiksmingumą. Tad iškyla pavojus, kad kraujas pradės krešėti per greitai, padidindamas krešulių formavimosi riziką.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog reikia visiškai atsisakyti salotų ar kitų lapinių daržovių. Vitaminas K yra gyvybiškai svarbus organizmui, todėl subalansuota mityba yra būtina. Tačiau vartojant kraują skystinančius vaistus, labai svarbu išlaikyti pastovų vitamino K suvartojimo lygį. Staigūs pokyčiai gali paveikti vaisto veikimą. Gydytojai gali padėti nustatyti saugų šių maisto produktų suvartojimo lygį, o prireikus koreguoti vaistų dozę.
Ką dar reikia žinoti apie mitybą, vartojant kraują skystinančius vaistus?
Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, svarbu ne tik žinoti apie vitamino K poveikį, bet ir konsultuotis su gydytoju dėl tinkamos mitybos. Štai keletas patarimų, kuriuos galite apsvarstyti:
- Išlaikykite pastovų suvartojimo lygį: Jei valgote lapines daržoves, stenkitės tai daryti reguliariai. Staigūs suvartojimo pokyčiai gali paveikti vaisto veikimą, todėl geriausia laikytis tolygios dietos.
- Konsultuokitės su gydytoju arba dietologu: Gydytojas gali padėti jums nustatyti saugų vitamino K kiekį dietoje ir rekomenduoti tinkamą maisto derinimą. Tai padės išvengti neigiamo maisto poveikio vaistams.
- Atsižvelkite į vaisto dozę: Kartais gydytojai gali koreguoti vaisto dozę, atsižvelgdami į jūsų mitybą. Jei vartojate daug vitamino K turinčių maisto produktų, gydytojas gali padidinti vaisto dozę.
- Būkite atsargūs su papildais: Dėl vitamino K kiekio papildų vartojimas taip pat gali turėti įtakos vaistų veiksmingumui. Jei vartojate papildus, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Kiti vaistai, kuriuos veikia salotos ir vitaminas K
Vitaminas K, esantis salotose ir kitose lapinėse daržovėse, daugiausia veikia vaistus, kurie reguliuoja kraujo krešėjimą. Tačiau vitaminas K taip pat gali turėti įtakos ir kitiems vaistiniams preparatams, priklausomai nuo to, kaip šie vaistai yra metabolizuojami organizme.
- Antikoaguliantai: Nors varfarinas yra labiausiai žinomas kraują skystinantis vaistas, yra ir kitų antikoaguliantų, kurie gali sąveikauti su vitaminu K. Naujesni kraują skystinantys vaistai, tokie kaip rivaroksabanas ar dabigatranas, veikia kitu būdu nei varfarinas, tačiau vartotojams vis tiek svarbu būti atsargiems su lapinių daržovių kiekiu, nes galimas nenuspėjamas poveikis.
- Antibiotikai: Kai kurie antibiotikai, ypač plataus spektro, gali turėti sąveiką su vitaminu K, nes jie gali mažinti bakterijų skaičių žarnyne, kurios yra atsakingos už vitamino K sintezę. Tai gali sumažinti vitamino K kiekį organizme, o jei pacientas kartu valgo daug lapinių daržovių, gali kilti nenumatytų pasekmių dėl per didelio vitamino K kiekio organizme po antibiotikų vartojimo.
- Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai: Kai kurie cholesterolio kiekį mažinantys vaistai, žinomi kaip statinai, gali turėti sąveiką su vitamino K turinčiais maisto produktais. Nors statinai daugiausia veikia cholesterolio sintezę, jie taip pat gali paveikti kraujagyslių būklę. Šiuo atžvilgiu, vartojant vitamino K turinčius produktus, gali kilti rizika pakeisti statinų poveikį kraujagyslių funkcijai.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie vaistai kaip ibuprofenas ir naproksenas gali paveikti krešėjimą, todėl lapinių daržovių vartojimas gali turėti įtakos šių vaistų veiksmingumui. Nors šie vaistai nėra tiesiogiai susiję su kraujo krešėjimo mechanizmu, jų naudojimas kartu su vitamino K turinčiais produktais gali sukelti nenumatytą poveikį, ypač vartojant didesnes dozes.
- Vitaminų ir mineralų papildai: Papildai, kurie veikia kraujo krešėjimą, pavyzdžiui, vitaminų K arba E papildai, gali sustiprinti ar susilpninti kraujo krešėjimą, ypač kai juos vartojate kartu su lapinėmis daržovėmis. Taigi, jei jau vartojate vitamino K papildus, įtraukti daugiau lapinių daržovių gali būti nereikalinga arba netgi pavojinga.
Kaip valdyti salotų ir vaistų sąveiką?
- Palaikykite pastovų mitybos planą: Svarbu ne tiek vengti lapinių daržovių, kiek užtikrinti, kad jų vartojimas būtų pastovus. Staigūs pokyčiai gali turėti neigiamų pasekmių.
- Reguliariai tikrinkite kraujo krešėjimą: Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, labai svarbu reguliariai tikrinti kraujo krešėjimo rodiklius (INR). Tai padės jūsų gydytojui stebėti, kaip vaistai sąveikauja su jūsų mityba.
- Pasitarkite su gydytoju ar dietologu: Prieš pradedant ar keičiant dietą, ypač įtraukiant daugiau lapinių daržovių, būtina konsultuotis su specialistu. Tai padės tinkamai valdyti vaistų ir maisto sąveiką.
- Būkite atsargūs su papildais ir žolelėmis: Kai kurios žolelės ar papildai taip pat gali turėti didelį vitamino K kiekį, todėl juos vartojant kartu su vaistais, reikia atsargumo.
Salotos ir kitos lapinės daržovės yra neabejotinai svarbios sveikai mitybai, tačiau jas reikia vartoti atsargiai, ypač jei naudojate kraują skystinančius vaistus ar kitus vaistus, kurie gali sąveikauti su vitaminu K. Tinkamai prižiūrint mitybą ir reguliariai konsultuojantis su gydytoju, galima išvengti pavojingų vaistų ir maisto sąveikos padarinių.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/health/medicine-drugs/why-do-leafy-green-vegetables-interact-with-blood-thinners
- https://www.pennmedicine.org/updates/blogs/heart-and-vascular-blog/2015/june/consistency-not-avoidance-the-truth-about-blood-thinners-leafy-greens-and-vitamin-k
- https://health.usnews.com/wellness/foods/slideshow/foods-not-to-be-mixed-with-prescriptions
- https://www.bvhealthsystem.org/expert-health-articles/common-food-drug-interactions
- https://www.aarp.org/health/drugs-supplements/info-2022/food-medication-interaction.html
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
