Rauginti agurkai žiemai – jūsų stalui. Šiuo metu begaliniai dera agurkai ir tai pats pačiausias laikas raugintų agurkų ruošimui.
Lyg ir yra tų šviežių žaliūkų prekybos centruose visą žiemą, bet rauginimui jie absoliučiai netinka, nebent trumpos sausos fermentacijos būdui.
Ir jau daug metų galvojau kaip gi surasti būdą pasigaminti raugintų vasarinių daržo agurkų ir sugebėti juos išlaikyti bute ar name be rūsio. Varčiau daug puslapių, žiūrėjau video patarimus ir suvedžiau viską į vieną tašką – agurkus reikia užraugti, o jiems parūgus priverstinai sustabdyti fermentaciją. Tai galima padaryti šalčio arba karščio pagalba, tad prisiminiau vieną klasikinių rauginimo būdų, kai skystis nuo paraugintų agurkų nupilamas, užverdamas ir vėl pilamas ant agurkų, tokiu būdu ruošti agurkai neberūgsta, skysčiai nebesiveržia lauk, todėl stiklainius galima užsukti metaliniais ar netgi srieginiais dangteliais. Bet tas drumstas skystis man niekad nepatiko, todėl ėmiau ir pabandžiau kitaip.
Idėją saugojau iki naujo agurkų derliaus, visą žiemą akylai stebėjau tokiu įdomiu būdu paraugtus agurkus, kelis stiklainius eksperimento vardan buvau davusi kelioms draugėms, gyvenančioms mieste, daugiaaukščiuose (jos dūsavo, kad labai ilgai neleidau atidaryti stiklainių). Bet kai jau vasario mėnesį atidarėme ir paragavome, nenuvylė niekas – nei skonis, nei traškumas, o svarbiausia, manau, kad atradau tikrai patį praktiškiausią miestietiškų raugintų agurkų variantą.
Rauginti agurkai žiemai ruošiami taip pat, kaip ir klasikiniams receptams – nuplaunami ir stiklainyje sluoksniuojami su krapų skėčiais, juodųjų serbentų ir vyšnių lapais ir česnako skiltelėmis. Čia griežtų proporcijų nėra.
Esminis skirtumas – druskos kiekis sūryme. Prašom nenustebti:
1 litras vandens
90 g rupios akmens druskos (3 nubraukti šaukštai)
Sūrymo neruošiu, nes būtų sunku paskaičiuoti kiek tiksliai jo reikės, todėl viską supaprastinu sekančiai – kambario temperatūros vandenį į stiklainį pilu iš matavimo indo, tada, žinodama vandens kiekį, paskaičiuoju kiek reikės druskos. Beriu ją tiesiai į stiklainį. Kadangi taip ruošti agurkai puikiai laikosi ir ne itin šaltoje aplinkoje, galima naudoti ir užsukamus srieginiais dangteliais.
Dengiu ar užsuku dangtelį, stiklainį minutę – kitą pavartau aukštyn kojomis ir atgal, kad aptirptų druska. Stiklainį dedu šilčiausioje namų vietoje, jei naudoju užsukamus dangtelius, juos tik uždedu ant stiklainio kaklelio, nesuku nė trupučio, kad į stiklainį papultų rūgimui reikalingas oras.
Raugintus agurkus žiemai kasdien aplankau, papurtau stiklainius, pauostau. Dažniausiai po 3 dienų jau būna stiprus rūgimo kvapas, bet nelygu temperatūrai ir tik patiems agurkams žinomiems veiksniams, rūgimas trunka iki 7 dienų. Reikia stebėti.
Kai jau ateita „ta” diena, skystį iš stiklainių išpilu į kriauklę, jo misija baigta.
Jei gaminu vieną stiklainį, kaičiu virdulį, jei didesnę partiją – didesnį puodą su vandeniu. Jam užvirus, pilu ant agurkų, iki pat viršaus, dengiu dangtelius (užsukamus stipriai užsuku) ir palieku ramybėje iki atvės. Verdantis vanduo sustabdo rūgimą, tad galima nebepergyventi, kad skysčiai veršis lauk.
Taip ruošti agurkai patys skaniausi po kelių mėnesių ir visą likusį šaltąjį sezoną. Skanaus
P.S. Rauginti agurkai pasak profesorius Alvydo Unikausko „”yra puikus probiotikų – gerųjų bakterijų šaltinis”
Kviečiame pasigaminti Agurkinės sriubos su šiais raugintais agurkais – skanaus