Šiandien daug diskutuojama apie klimato kaitą ir vis dažniau pasitaikančių ekstremalių orų poveikį žmonių gyvenimui. Tačiau orų poveikį žmonija juto visais laikais. Pažvelgus į pasaulio istoriją pamatysime, kad orai neretai lėmė vienokią ar kitokią svarbių įvykių baigtį, keitė karų planus bei valstybių raidą. Lietuvos istorija taip pat keitėsi, paveikti orų bei pasauliniai įvykių. Štai kai kurie svarbūs istoriniai įvykiai, kuriuos iššaukė ar kurių eigą nulėmė orai.
Mažasis ledynmetis ir raganų medžioklė
Mažasis ledynmetis tęsėsi nuo XIV a. iki XIX a. vidurio. Šiuo laikotarpiu klimatas gana staigiai atvėso. Mažasis ledynmetis geriausiai žinomas dėl savo padarinių Europoje ir Šiaurės Atlanto regione, nors jo ženklų ir poveikio aptikta visame pasaulyje. Alpių ledynai išplito už savo ribų, sunaikindami bažnyčias ir kaimus Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kitur. Šaltos žiemos ir vėsios, drėgnos vasaros lėmė pasėlių trūkumą ir net badą Šiaurės ir Vidurio Europos regionuose. Šiauriniame Atlante didėjant ledo kiekiui ir audringumui, Grenlandijos ir Islandijos salos tapo vis mažiau pasiekiamos ir labiau izoliuotos nuo Europos. XIII-XVI amžiuose Šiaurės Amerikos indėnų kultūros Misisipės slėnyje ir vakarinėse prerijose pradėjo nykti dėl sausėjančio klimato. Klimatas kito ir Azijoje – Japonijoje plėtėsi ledynai, nukrito vidutinė žiemos temperatūra, o vasaros pasižymėjo gausiomis liūtimis ir blogu derliumi.
Mažasis ledynmetis paveikė ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – orai atvėso, kritulių, o kartu su jais potvynių kiekis išaugo. Baltijos jūra XVI-XVIII amžiuose užšaldavo iki vėlyvo pavasario. Dėl sutrumpėjusių vasarų prastėjo derlius, didėjo maisto nepriteklius. Iš kitos pusės, atšalęs klimatas lietuviams ir pasitarnavo: šaltėjančios žiemos trukdė sėkmingiems kryžiuočių žygiams į mūsų kraštus. Padidėję potvyniai pavasarį taip pat saugojo lietuvius nuo kryžiuočių – esant stipriam potvyniui pastarieji sunkiai galėjo persikelti per iš krantų išsiliejusias upes.
Istorikai mano, kad šaltas mažojo ledynmečio oras galėjo paskatinti liūdnai pagarsėjusius Amerikoje vykusius Salemo raganų teismus 1692 m. Buvo manoma, kad raganos gali valdyti orus. Šalti orai atnešdavo skurdžius derlius, dėl kurių bendruomenėse kilo daug sunkumų. Nepasitenkinimas ir nepriteklius išsiliejo į raganų medžioklę, nes žmonės ieškojo savo bėdų atpirkimo ožių. Kai kurie šio laikotarpio dienoraščiai ir pamokslai rodo, kad nepalankūs orai buvo pagrindinė baudžiamojo „raganų“ persekiojimo priežastis. Raganų teismai vyko ne tik Saleme, per 1680–1730 m. mažojo ledynmečio laikotarpį Europoje moterys taip pat buvo teisiamos dėl raganavimo.
Prasti orai paskatina Didžiąją Prancūzijos revoliuciją
Mažasis ledynmetis įtakojo ne tik raganų teismus, jis labai prisidėjo prie neramumų, lėmusių Prancūzijos revoliuciją. Šalta mažojo ledynmečio laikotarpio temperatūra drauge su 1783 m. ugnikalnio išsiveržimu Islandijoje ir stipriu El Ninjo atnešė į Europą sausrą, pražudžiusią javų derlių. Prancūzai jau ir be to kentėjo nuo didelių mokesčių, kurie buvo pakelti Amerikos revoliucijai remti. 1787-1788 m. įvykusi sausra, o po jos krušos ir potvynių ciklas tapo paskutiniu lašu, vedančiu į istorinę „audrą“ – Bastilijos šturmą.
Prancūzijos revoliucija vyko 1789-1799 metais ir turėjo didelę įtaką ne tik Prancūzijai, tačiau ir kitoms šalims. Revoliucijos šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“ tapo daugelio XIX amžiaus liberalių Europos judėjimų leitmotyvu. Prancūzijos revoliucijos idėjos ir teisiniai aktai turėjo įtakos rengiant ir Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją.
Rusiška žiema nugali Napoleoną
1812 m. Napoleonas subūrė didžiausią kada nors Europoje matytą armiją – daugiau nei 600 000 vyrų, kad pultų Rusiją ir prijungtų ją prie savo imperijos. 1812 birželio-gruodžio mėnesiais pakeliui į Rusiją Napoleono kariuomenė užėmė Lietuvą. Napoleoną Lietuvos gyventojai sutiko su viltimi, jog jis išvaduos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš Rusijos imperijos jungo. Valstiečiai tikėjosi, kad Prancūzijos imperatorius panaikins baudžiavą. Tačiau to neįvyko, kraštas kentė nuo didelių kontribucijų, kareivių plėšikavimo, tad vietinių gyventojų parama prancūzų kariuomenei nebuvo tokia didelė kaip tikėtasi.
Rusų palikta ir padegta Maskva prancūzų greit buvo užimta, tačiau nesulaukus caro Aleksandro I taikos pasiūlymo Napoleonui neliko nieko kito, kaip palikti užimtą miestą ir žygiuoti atgal. Mat jo kariams trūko maisto atsargų, kamavo šaltis. Žygiuojant atgal prancūzus užklupo ypač šalta Rusijos žiema, oro temperatūra nukrito žemiau -20 °C. Vos per vieną dieną nuo šalčio mirė net 50 000 arklių, rusai sparčiai stūmė prancūzus iš šalies terijtorijos. Tik nedidelė dalis kareivių sugrįžo į Prancūziją, likusiuosius pražudė šaltis, o taip pat badas, ligos, kazokų puldinėjimai. Tai buvo Napoleono imperijos pabaigos pradžia.
Napoleono kariuomenė traukėsi iš Rusijos per Lietuvos teritoriją. 1812 m. gruodį į Vilnių suplūdo išbadėję bei nusilpę Napoleono Didžiosios armijos kariai. Vilniuje ir jo apylinkėse susitelkė apie 50 000 besitraukiančių prancūzų. Ligoninės, kareivinės buvo perpildytos. Išliko šiurpą keliančių istorijų apie tai, kaip išbadėję kareiviai, uždaryti viename iš Vilniaus vienuolynų, sudraskė ir suvalgė netyčia ten užklydusį šunį. Kiti patekę į Vilniaus universiteto klinikas suvartojo maistui anatomijos-fiziologijos kabineto eksponatus, tarp jų ir akmenų pilnus inkstus, buvo išgertas net spiritas, kuriame konservuoti preparatai. Iš viso apie 40 000 prancūzų kareivių Lietuvoje mirė nuo bado bei ligų, taip ir negrįžę namo. Jie buvo palaidoti Vilniaus priemiesčiuose, o 2003 ir 2010 m. dalis rastų kareivių palaikų perlaidota Antakalnio kapinėse.
D dienos sėkmę lemia tiksli orų prognozė
Išsilaipinimas Normandijoje, arba D diena – tai Sąjungininkų karinių pajėgų išsilaipinimas Normandijos regione Antrajame pasauliniame kare 1944 m. birželio 6 d. Ši jūrų desanto operacija padėjo pamatus Sąjungininkų pergalei Antrajame karo fronte. Europoje buvo atidarytas antrasis frontas, kas pagreitino Vokietijos žlugimą. Savo ruožtu Lietuvai tai reiškė, kad nacistinės Vokietijos okupaciją 1944 metų vasarą vėl pakeitė Sovietų okupacija.
D dienos orų prognozė suvaidino lemiamą vaidmenį šios operacijos sėkmei. D dienos operacija iš pradžių buvo numatyta birželio 5 dienai. Tačiau prognozuojama tą dieną audra privertė sąjungininkų lyderį generolą Dvaitą Eizenhauerį persvarstyti išsilaipinimo datą. Lemiamas sprendimas, kada siųsti sąjungininkų pajėgas per kanalą, buvo pagrįstas sąjungininkų meteorologų sudarytomis orų prognozėmis, kurios numatė, jog būtent birželio 6 dieną nepalankūs orai trumpam pasitrauks. Tiksliąją oro prognozę sudarė vyriausiasis D. Eizenhauerio meteorologas, grupės kapitonas Džeimsas Martinas Stagas (James Martin Stagg), tai jis patarė invaziją į Normandiją atidėti vienai dienai nepaisant jo kolegų meteorologų, manančių, kad išsilaipinimo nukelti nėra reikalo, prieštaravimų.
Kaip ir prognozuota, birželio 5 dieną jūra iš tiesų buvo labai audringa, dėl prastų oro sąlygų invazija greičiausiai būtų žlugusi ir pasaulio istorija būtų pakreipta kitu keliu. Be to, sąjungininkai nulaužė Vokietijos slaptąjį „Enigma“ kodą, kas leido jiems rinkti ir naudoti orų stebėjimus iš Vokietijos teritorijų rengiant savo prognozes. Iš perimtų duomenų buvo matyti, kad vokiečiai prognozavę, jog oro sąlygos sąjungininkų puolimui birželio 6 dieną vis dar bus netinkamos. Po daugelio metų paklaustas, kodėl Normandijos išsilaipinimas buvo toks sėkmingas, prezidentas Eizenhaueris atsakė: „Kadangi mes turėjome geresnius meteorologus nei vokiečiai!“
Šaltiniai:
https://www.almanac.com/ways-weather-changed-history
https://www.almanac.com/how-weather-changed-history
https://www.britannica.com/science/Little-Ice-Age
https://www.vle.lt/straipsnis/prancuzmetis/
https://sc.bns.lt/view/item/383797
https://naujienos.vu.lt/kaip-vilniaus-universiteto-klinikos-prarado-vertingus-medicinos-muziejaus-eksponatus/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.