Juodųjų gandrų populiacijos mažėjimas siejamas su intensyvia žmogaus veikla ir tinkamų šiai rūšiai buveinių trūkumu, intensyviu žmonių lankymosi, ir aplinkos tarša. Ventos regioninio parko miškuose iškelti 2 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams.
Pernai po daugelio metų Ventos regioninio parko teritorijoje fiksuotas lizdas esantis drebulėje, kuriame sėkmingai peri šių retų paukščių pora. Natūralūs lizdai nėra ilgaamžiai, nukrenta su nulūžusiu medžiu ar jo šaka.
Juodieji gandrai lizdams dažniausiai pasirenka ąžuolus ar kitus tvirtus, aukštus medžius, bet, dėl žmogaus ūkinės veiklos tinkamų perėti medžių nėra daug. Kelti greta dirbtinį lizdą tikslinga, nes juodieji gandrai prieraišūs vietovei ir mėgsta grįžti perėti į senąsias vietas.
Dirbtiniam lizdui pagaminama platforma iš tašų sukalamas rėmas, dedamas dviejų sluoksnių metalinis tinklas, kad laikytų lizdo pagrindą, lizdo konstrukcija surenkama medyje. Iškeltoje platformoje dedama įvairių šakų, pjuvenų, samanų, tokie lizdai patvarūs išlieka saugūs perėti 10 ir daugiau metų.
Juodasis gandras stambus paukštis bei nesunkiai atpažįstamas iš juodos spalvos. Už baltąjį gandrą apie 10 proc. mažesnis ir apie 10-20 proc. lengvesnis. Tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis. Balsas tylus, snapu kalena retai.
Lietuvoje reta rūšis, nuo 1976 metų įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat juos saugo priimtos Berno ir Bonos konvencijos.
