Varniai (žem. Varnē) – miestas Telšių rajono sav., prie Varnelės upės, Varnių regioninio parko teritorijoje. Varnių duburyje aptikta apie 40 akmens amžiaus stovyklų. 1982 m. Duonkalnyje, buvusioje Biržulio saloje aptiktas žynio kapas. Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, 1314–1399 m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, 1389 m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai. 1417 m.
LDK Vytautas Didysis įkūrė Medininkų vyskupiją, pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė miesto teises. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės.
1417–1864 m. čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. XV a. priešais Medininkus, kairiajame Varnelės krante ėmė kurtis Varniai, minimi 1539 m. Olauso Magnuso sudarytame žemėlapyje Carta Marina.
Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas LDK. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės lietuvių kalbos kūrėju, o 1599 m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu.
Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius į kovą prieš rusifikaciją, katalikybės naikinimą įtraukė ir valstietiją, Varniuose vėl sutelktas gausus bendraminčių švietėjų, raštijos darbuotojų būrys, organizuota uždraustos lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas.
Varnių kunigų seminarija savo veiklą pradėjo 1623 m., kai iš Kražių į Varnius buvo pasiųsti du jėzuitų kunigai. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės teologijos, apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. 1628 m. ji perkelta į Kražius. Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, XVII a. pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. 1739 m. buvo pradėtos seminarijos Varniuose statybos. 1741 m. seminarija vėl pradėjo veiklą. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. 1767 m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai buvo įvykdyta apie 1770 m. Numalšinusi 1863 m. sukilimą, 1864 m. caro valdžia Varnių kunigų seminariją perkėlė į Kauną.
1740–1864 m. veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas. Varniuose po 1926 m. perversmo įkurta (1927–1931 m.) Varnių koncentracijos stovykla.
Varniuose nemažai yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų – namas, kuriame 1850–1864 m. gyveno vyskupas Motiejus Valančius, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (seniausia Žemaitijoje, pastatyta 1691 m.; buvusi katedra, ypatingi šventoriaus vartai), medinė Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia (pastatyta 1804 m.), Žemaičių vyskupystės muziejus kunigų seminarijos rūmuose.
Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, Graužų kaime prie Lūksto ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta bliuzo festivalis „Bliuzo naktys“.
LIetuva 360 FB / www.lietuva360.lt
