Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodos „Pasitinkant laisvę“ ir „Diena, kai tapome laisvi“ pasakoja apie ankstyvuosius atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos metus. 1990–1993 m. šalis išgyveno tikrą virsmą: sovietų agresija ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę apliejo krauju, bet tai nesulaužė Lietuvos gyventojų ryžto patiems tvarkytis ir savarankiškai kurti ateitį; kritus leninams ir kitiems komunistinės propagandos reliktams, sužydėjo Lietuvos valstybės simboliai; pusę amžiaus Lietuvą mindžiusiai okupantų kariuomenei ruošiantis išvykti, būrėsi laisvos Lietuvos savanoriai ir kūrėsi Krašto apsaugos sistema.
Lengviau buvo galima atsikvėpti 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min., Lietuvos Respublikos sieną kirto paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pabaiga.
Permainingą, vilčių ir svajonių kupiną metą perteikia Lietuvos Atgimimo fotometraštininko, pedagogo ir nacionalinės premijos laureato, profesoriaus Romualdo Požerskio asmeninio archyvo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.
Vilniečiams greičiausiai žinoma, jog okupacinės sovietų kariuomenės daliniai buvo dislokuoti ir Vilniaus Šiaurės miestelyje. Greičiausiai daugelis miestiečių ir svečių yra lankęsi čia esančiame prekybos centre „Ogmios miestas“. Būtent šiose apylinkėse bazavosi sovietų daliniai, todėl eksponuoti parodas „Pasitinkant laisvę“ ir „Diena, kai tapome laisvi“ šiame Vilniaus rajone – itin simboliška.
Okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimą švenčiančios Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodos „Pasitinkant laisvę“ ir „Diena, kai tapome laisvi“ veiks „Ogmios mieste“ iki 2024 m. rugsėjo 8 d.
