Panevėžys dažnai tituluojamas pramonės miestu, o čia veikiančios Panevėžio plėtros agentūros komanda įsitikinusi – pramonės įmonės, istorija ir procesai yra svarbūs ne tik čia dirbantiems miesto gyventojams, bet įdomūs ir į miestą atvykstantiems turistams. Būtent todėl mieste pradėta aktyviai vystyti pramoninį turizmą, apimantį ne tik apsilankymus gamybos įmonėse, bet ir išskirtinius meno bei kultūros renginius industrinėse miesto erdvėse.
„Panevėžys ir pramonė yra du neatsiejami dalykai. Miesto centre yra nemažai kultūros paveldo objektų – siaurasis geležinkelis, buvę konservų, mielių, spirito, muilo, cukraus fabrikai. Tai senosios pramonės įmonės, kurios davė pradžią pramonės plėtrai mieste daugiau negu prieš 50 metų. Ne tik Panevėžiui, bet ir Lietuvai tai buvo vienos naudingiausių įmonių ekonomine prasme. Matydami augantį miesto gyventojų ir svečių susidomėjimą miesto pramoninėmis erdvėmis, Panevėžyje aktyviai inicijuojame pramoninį turizmą, pasakojame pramonės istoriją, miesto gyventojus ir svečius vis dažniau pakviečiame į pramoninėse erdvėse vykstančius renginius ar ekskursijas“, – sako Panevėžio plėtros agentūros turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.
Atsižvelgta į miesto istoriją
Panevėžį ir pramonę sieja gili istorija. Iki XX a. vidurio mieste buvo pastatyti vieni pagrindinių įvairiais požiūriais vertingų pastatų, pramoninių kompleksų, kartu su istorinėmis, pramoninėmis, urbanistinėmis teritorijomis. XIX–XX a. pr. pramonės revoliucija paliko itin ryškų pėdsaką Panevėžio mieste: čia nutiestas siaurojo geležinkelio ruožas, pastatyta degtinės darykla, Montvilos spirito varykla, grūdų malūnas, vėjo malūnai.
Viena seniausių miesto pramonės įmonių „Kalnapilis“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, nuo savo įkūrimo dienos niekada nenustojusi gaminti alaus, o buvusiame muilo fabrike su vienu katilu per dieną buvo pagaminama net 3000 kilogramų muilo. Nauja pakilimo banga nuvilnijo tarpukario laikotarpiu: išaugo cukraus fabriko pastatų kompleksas, Lietuvos banko skyrius, muilo fabrikas, minėti pastatai įtraukti į nekilnojamo kultūros paveldo registrą. Vėlesniu laikotarpiu Panevėžyje įsikūrė dar daugiau – per 20 – tuo laiku modernių fabrikų ir gamyklų. Siekiant plėsti miestą buvo pastatyta nemažai gyvenamųjų rajonų, kultūros židinių bei gamyklų ir fabrikų.
Menas, kultūra ir pramonė
Mieste susipina pramonės tradicijos, kultūros inovacijos, miesto istoriją menantis paveldas, teatrų magija, muzikos viražai, keramikos formos, fotografijos menas. Tai suteikia plačias kūrybines galimybes parodyti pramonę miesto gyventojams ir svečiams kitu kampu, papasakoti apie turtingą Panevėžio pramonės istoriją, paskatinti ir padėti geriau suprasti pramonės architektūrinę, istorinę, technologinę vertę.
Bėgant laikui ir keičiantis aplinkybėms, kai kurios vietos, anksčiau naudotos pramonei, dabar duris atveria ir lankytojams. Mieste kuriasi netikėtą pramonės ir meno sintezę išryškinančios iniciatyvos – pramoninių erdvių pritaikymas kultūros renginiams, pramonės darbuotojų kasdienybę pasakojančios parodos.
2020 metais požeminiame „Aukštaitijos vandenys“ vandens buvo atidaryta unikali nuotraukų paroda „Vandens veidas“. Lankytojai buvo kviečiami nusileisti į požeminį rezervuarą ir apžiūrėti čia įkurtą nuotraukų galeriją Šiandien tai puikus pramoninio turizmo pavyzdys, kaip nenaudojama pramoninė erdvė gali tapti patraukliu turizmo produktu. Kviečiame aplankyti parodą, nusileisti 8 metrus po žeme ir patiems pamatyti unikalią parodą.
Šį rudenį pristatytas naujausias projektas – paroda „Dabarties Ekranas”. Buvusios gamyklos-milžinės „Ekranas“ teritorijoje duris atvėrė didžiausia galerija po atviru dangumi Lietuvoje. Senų buvusių gamyklos pastatų sienas menininkai papuošė didžiulėmis freskomis, kuriose matomi buvusių gamyklos darbuotojų akys. Fotografines freskas lydi garsiniai buvusių „ekraniečių“ pasakojimai apie darbą ir gyvenimą, kuris virė buvusios gamyklos teritorijoje. Šios istorijos atliepia ne tik buvusios gamyklos, bet ir viso Panevėžio technologinę, sociologinę ir emocinę transformaciją, pasakoja apie kurioziškus sistemos paradoksalumus bei legendomis apipintas gyvenimo kasdienybes.
Turistams – pramonė kitu kampu
Panevėžys didžiuojasi ir daugiau nei šimtą metų per Panevėžio kraštą riedančiu siaurabėgiu traukiniu. Šiandien visų meiliai vadinamas Siaurukas – turistinis traukinys, tačiau prieš šimtą metų buvo naudojamas pramoniniais tikslais, vežė smėlį į stiklo fabriką, kitus krovinius. Ilgametę istoriją meną senoji garvežinė – depas, kuriame tebenaudojami senieji darbo įrankiai ir staklės, senoji kalvė. Siauruke galima užsisakyti edukacines programas, šventines keliones traukinuku.
Turistus, norinčius susipažinti su meninio stiklo gamyba užsukti į svečius kviečia studija „Glasremis”. Čia lankytojai gali gyvai pamatyti stiklo dirbinių gamybos procesą ir net patys išbandyti stiklapūčių profesiją, bei prisiliesti prie stiklo kūrinių gamybos proceso.
Pramoniniai miesto objektai išsibarstę po miestą, todėl Panevėžio plėtros agentūra keliautojus kviečia pasinaudoti programėlėje Walk15 bei portale Pamatyk Lietuvoje sukurtais pramoninio turizmo maršrutais. Šie maršrutai ir juose aprašytos objektų istorijos leis pamatyti tiek tebeveikiančias, tiek jau buvusias miesto gamyklas.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.