Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame mus nuolat supa triukšmas – nuo miesto šurmulio iki technologijų skleidžiamų garsų, – visiška tyla atrodo beveik nepasiekiama. Tačiau yra vietų, kur garsas neegzistuoja. Tai ekstremalūs tylos kambariai, kuriuose nėra jokio garso, ir net žmogaus kūno skleidžiami garsai tampa pagrindiniu „fonu“. Ką galime patirti visiškoje tyloje? Kaip tai veikia mūsų kūną ir mintis?
Kas yra ekstremalūs tylos kambariai?
Ekstremalūs tylos kambariai, yra specialios erdvės, sukurtos taip, kad jose neatsispindėtų jokie garsai. Kambariai dažniausiai būna izoliuoti storomis sienomis, užpildyti garsą sugeriančiomis medžiagomis ir „atskirti“ nuo išorinio pasaulio. Šie kambariai naudojami moksliniuose tyrimuose, technologijų testavime, o kartais – ir žmonių psichologinių reakcijų stebėjimui.
Vienas garsiausių tokio tipo kambarių yra „Orfield Laboratories“ JAV. Šis kambarys buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip tyliausia vieta pasaulyje, kurioje triukšmo lygis siekia vos -9 decibelus – tai yra mažiau nei žmogus gali suvokti.
Kaip mūsų kūnas reaguoja į visišką tylą?
Įprastai mes negirdime savo kūno garsų, nes jie paskęsta aplinkos triukšme. Tačiau visiškoje tyloje situacija pasikeičia:
- Kūno garsai tampa aiškesni. Jūs pradedate girdėti savo širdies plakimą, kvėpavimo garsą, o kai kurie žmonės netgi girdi kraujo tekėjimą kraujagyslėse.
- Orientacijos praradimas. Be aplinkos garsų smegenys praranda orientacijos „tvirtumą“. Kai kurie žmonės tylos kambariuose patiria svaigulį ar dezorientaciją.
- Padidėjęs jautrumas. Kuo ilgiau būnate visiškoje tyloje, tuo jautresni tampa jūsų pojūčiai – tiek garsui, tiek kitoms aplinkoms stimulams.
Psichologinė tylos įtaka
Viena iš įdomiausių tylos savybių – jos poveikis mūsų mintims ir emocijoms. Visiška tyla veikia nevienodai – kai kuriems žmonėms ji gali būti raminanti, o kitiems – trikdanti.
- Mintys tampa aiškesnės. Daugelis žmonių, kurie išbando tylos kambarius, teigia, kad pradeda giliau mąstyti apie save, savo emocijas ar gyvenimą. Tyla leidžia pažvelgti į savo vidų be aplinkos trikdžių.
- Stresas ir nerimas. Kai kurie žmonės jaučia diskomfortą visiškoje tyloje. Nėra galimybės pabėgti nuo savo minčių ar nerimo, tad kartais tyla juos netgi sustiprina.
- Ramybės pojūtis. Po ilgesnio laiko visiškoje tyloje dauguma jaučiasi labiau atsipalaidavę ir netgi ramiau priima stresines situacijas.
Kodėl tyla mus taip stipriai veikia?
Tyla nėra tik garsų nebuvimas. Ji sukuria erdvę, kurioje galime susidurti su savo tikruoju „aš“. Štai keletas priežasčių, kodėl tyla tokia reikšminga:
- Atgaiva protui. Nuolatinis triukšmas apsunkina smegenų darbą, o tyla leidžia joms „persikrauti“. Tyrimai rodo, kad tyla padeda atkurti nervų sistemos balansą ir sumažinti kortizolio (streso hormono) lygį.
- Kūrybiškumo skatinimas. Tyla suteikia erdvę kūrybinėms mintims ir idėjoms. Ne veltui daugelis menininkų ir rašytojų ieško vienumos įkvėpimui.
- Ryšys su savimi. Visiškoje tyloje, be pašalinių dirgiklių, mes galime geriau suprasti savo jausmus, tikslus ar nerimą.
Ar tyla gali būti per ilga?
Nors tyla turi daugybę privalumų, pernelyg ilgas jos poveikis kai kuriems žmonėms gali būti sunkiai pakeliamas. Yra atvejų, kai žmonės, praleidę daugiau nei kelias valandas tylos kambaryje, pradėjo girdėti vaizduotės sukurtus garsus arba jautėsi izoliuoti.
Psichologai teigia, kad visiška tyla nėra natūrali žmogui, nes mes evoliuciškai prisitaikėme gyventi triukšmingoje aplinkoje. Todėl ekstremali tyla tinka tik trumpiems savęs pažinimo ar moksliniams eksperimentams.
Ką galime atrasti tyloje?
Tyla – tai daugiau nei akimirka be triukšmo. Ji yra galingas įrankis, galintis atskleisti tai, ko negirdime kasdienės rutinos šurmulyje. Įsiklausę į tylą, galime suprasti save geriau, sumažinti stresą ir atrasti vidinę ramybę. Tačiau svarbu suprasti, kad tyla nėra vienintelė priemonė – tai tik viena iš galimybių, leidžiančių sustoti ir pabūti su savimi.
Tad kitą kartą, kai pajusite pervargimą ar triukšmo perteklių, raskite laiko tylai – galbūt joje atrasite atsakymus, kurių seniai ieškote.
