Kryžių kalnas yra viena žymiausių Lietuvos lankytinų vietų, kurią visame krikščioniškame pasaulyje išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.
Apie 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, laukuose, stovi piliakalnis, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai – garsusis Kryžių kalnas. Viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, kronikose vadinta Kula, kurią 1348 m. sugriovė Livonijos kariuomenė. Ilgus metus kalnas, vadintas Pilies, Maldavimų kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, stovėjo plikas.
Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose prieš carinę Rusiją atminti. Numalšinusi sukilimą, okupacinė valdžia draudė statyti kryžius ir naikino jau pastatytus. Sovietinės okupacijos metais valdžia, pasitelkusi kareivius, buldozerius, ne kartą naikino Kryžių kalną. Sovietų valdžia griovė kryžius – žmonės naktimis juos vėl statė. Todėl Kryžių kalnas tapo ne tik sakraline vieta, bet ir didvyriško pasipriešinimo sovietams ir tikėjimo laisve simboliu.
Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmą kartą minimas XIX a. viduryje. Manoma, kad kryžiai ant Jurgaičių (Domantų) piliakalnio (Šiaulių rajone) pradėti statyti 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviams, su kuriais carinės Rusijos valdžia žiauriai susidorojo, atminti. XX a. pradžioje kalnas imtas laikyti šventa vieta, todėl ją pradėjo lankyti tikintieji – ant kalno jie statydavo savo kryžius tikėdamiesi malonės. Kryžių kalnas tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai.
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą Kryžių kalną imta naikinti, nes kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai. 1961 m. Kryžių kalnas buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – užkasti. Prasidėjo „buldozerinio ateizmo“ epocha, trukusi beveik 20 metų. Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių, 1964–1984 m.) Kryžių kalnas vis atgimdavo, nors betoniniai kryžiai buvo suklojami į kelius, mediniai – deginami, o metaliniai išvežami į laužą. Be to, 1963 m. minint 1863 m. sukilimo metines ant kalno pastatytas paminklinis akmuo.
Kryžių kalnas išgarsėjo visame pasaulyje, kai 1993 m. rugsėjo 7 d. jame apsilankė popiežius Jonas Paulius II. Priešais Kryžių kalną pastatytoje koplyčioje šventasis popiežius Jonas Paulius II šimtatūkstantinei maldininkų miniai aukojo šventąsias Mišias, laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą. Kryžių kalnas šventajam popiežiui Jonui Pauliui II padarė neišdildomą įspūdį – po metų į Kryžių kalną atkeliavo Šventojo Tėvo dovana Lietuvai – Krucifiksas (skulpt. E. Manfrini), kuris pasitinka ir išlydi kiekvieną, aplankiusį didingąjį Kryžių kalną.
Ir šiandien ši vieta aktyviai lankoma: vieni čia ieško stebuklingo išgijimo, šeimos darnos, Dievo malonės Tėvynei ir žmonėms, kiti – nori padėkoti už jau įvykusius stebuklus, treti – išvysti nuostabų reginį.
