Kelionė į Marsą: įdomios detalės apie kelionę į Raudonąją planetą

Marsas – paslaptinga ir intriguojanti planeta, daugybę metų kaitinanti žmonių smalsumą. Nors šis raudonasis kaimynas yra gana artimas Žemei kosminiu mastu, kelionė į Marsą vis dar kelia daugybę iššūkių. Bet kiek laiko iš tikrųjų reikia, norint pasiekti šią planetą? Apžvelkime įdomius faktus apie keliones į Marsą ir išsiaiškinkime, kodėl tai yra tokia sudėtinga misija.

Kiek laiko trunka kelionė į Marsą?

Laikas, per kurį pasieksite Marsą, priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: Žemės ir Marso padėties jų orbitose, erdvėlaivio greičio ir kelionės trajektorijos. Vidutiniškai atstumas tarp Žemės ir Marso yra apie 225 milijonai kilometrų, tačiau dėl planetų orbitų ypatumų šis atstumas gali labai skirtis.

Apskaičiuota, kad kelionė į Marsą gali trukti nuo 6 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo pasirinktos trajektorijos ir erdvėlaivio greičio. Tačiau tai tik kelionė į vieną pusę! Taigi, norint sėkmingai nugabenti žmones į Marsą ir juos grąžinti atgal į Žemę, reikėtų ruoštis kelerių metų ekspedicijai.

Kodėl kelionė į Marsą trunka taip ilgai?

Vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių kelionės trukmę, yra Žemės ir Marso orbitos aplink Saulę. Marsas yra daug toliau nuo Saulės nei Žemė, todėl jų atstumai keičiasi priklausomai nuo jų padėties orbitose. Idealiausias laikas pradėti kelionę į Marsą yra tada, kai abi planetos yra artimiausiame taške viena kitai, vadinamame „opozicija“. Toks palankus laikas įvyksta maždaug kas 26 mėnesius.

Kita priežastis – kosminiai erdvėlaiviai negali skristi tiesiai į Marsą. Jie turi laikytis tam tikros trajektorijos, vadinamos Hohmanno perkėlimo orbita, kuri leidžia pasinaudoti Saulės gravitacija. Tai leidžia pasiekti didelį greitį, tačiau ir ilgina kelionę.

Greitis ir energija – kelionės sėkmės raktas

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kelionės trukmę, yra erdvėlaivio greitis. Kadangi atstumas iki Marso yra milžiniškas, erdvėlaivis turi judėti neįtikėtinu greičiu. Pavyzdžiui, NASA zondas „Perseverance“ į Marsą skrido vidutiniu 39 600 km/h greičiu. Tačiau net ir tokiu greičiu kelionė užtruko apie 7 mėnesius.

Taip pat svarbu paminėti, kad norint pasiekti tokį greitį, erdvėlaiviui reikia daug energijos. Tai kelia didelius techninius iššūkius, nes reikia pasirūpinti kuro atsargomis ir tuo, kad erdvėlaivis galėtų įveikti Saulės gravitacinį lauką.

Greičio įtaka žmonėms

Greitis yra svarbus ne tik dėl kelionės trukmės, bet ir dėl astronautų sveikatos. Jei į Marsą keliautų žmonės, tokia ilga kelionė keltų daug pavojų jų sveikatai. Pavyzdžiui:

Svorio netekimas. Silpna gravitacija arba jos nebuvimas (mikrogravitacija) turi reikšmingą poveikį žmogaus kūnui. Ilgos kelionės metu astronautų raumenys ir kaulai praranda masę ir stiprumą, nes jiems nereikia įveikti gravitacijos jėgos. Nors tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) astronautai treniruojasi kasdien, kad išlaikytų fizinę formą, kelionė į Marsą būtų dar ilgesnė ir reikėtų papildomų priemonių raumenims ir kaulams apsaugoti.
Kosminė radiacija. Kuo ilgesnis laikas praleidžiamas kosmose, tuo didesnė rizika pakenkti sveikatai dėl kosminės radiacijos. Skrendant į Marsą astronautai patirs kosminę spinduliuotę ir Saulės radiacijos protrūkius, kurie gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, tokius kaip padidėjusi vėžio rizika. Kuo greičiau kelionė būtų baigta, tuo mažiau laiko astronautai praleistų šioje pavojingoje aplinkoje.
Psichologiniai aspektai. Ilga izoliacija uždarame erdvėlaivyje, toli nuo Žemės, taip pat kelia didžiulius psichologinius iššūkius. Greitesnė kelionė sumažintų šią izoliaciją ir psichologinę įtampą, dėl kurios gali kilti problemų komandiniam darbui bei bendravimui su Žeme.
Maistas ir ištekliai. Ilgesnė kelionė reiškia daugiau maisto, vandens, deguonies ir kitų būtinų išteklių, kuriuos reikės gabenti kartu su astronautais. Dėl to erdvėlaivis turi būti didesnis ir sunkesnis, o tai dar labiau didina energijos poreikį.

Grįžimas iš Marso – dar sudėtingesnė užduotis

Grįžti iš Marso yra dar sudėtingiau nei nuskristi į jį. Pirmiausia, nusileidimas Marse reikalauja precizinių skaičiavimų ir technologijų. Marso atmosfera yra labai reta, todėl stabdant erdvėlaivį būtina pasitelkti parašiutus, stabdymo variklius ar net pripučiamas oro pagalves.

Antra, grįžtant į Žemę, astronautai turėtų vėl susitikti su mūsų planeta tinkamu momentu, kai ji būtų pakankamai arti Marso. Tai reiškia, kad erdvėlaiviui reikėtų laukti tinkamo laiko pakilti iš Marso paviršiaus, o tai gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus.

Kiek kainuotų kelionė į Marsą?

Kelionės į Marsą kaina gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių – nuo naudojamos technologijos iki planuojamų išteklių. Šiuo metu apskaičiuojama, kad vien tik NASA misija, kuri galėtų nugabenti žmones į Marsą, gali kainuoti nuo 100 milijardų iki daugiau nei 1 trilijono dolerių. Kainą sudaro šie pagrindiniai aspektai:

Erdvėlaivio kūrimas. Tam, kad būtų sukurtas saugus ir efektyvus erdvėlaivis, reikalingos naujausios technologijos, ilgalaikiai tyrimai ir testavimas. Pats erdvėlaivio kūrimas ir jo komponentai, tokie kaip varikliai, skydai nuo radiacijos, gyvenamosios patalpos ir gyvenimo palaikymo sistemos, yra labai brangūs.
Kuro ir energijos kaštai. Kuro kaina taip pat sudaro reikšmingą dalį išlaidų. Branduolinio variklio ar joninio variklio naudojimas gali būti efektyvesnis nei įprasti cheminiai varikliai, tačiau tokios technologijos vystymas ir įgyvendinimas yra brangus procesas. Be to, reikia užtikrinti, kad erdvėlaivis turėtų pakankamai energijos astronautų gyvenimo palaikymui kelionės metu.
Astronautų aprūpinimas. Kelionės metu astronautams reikės maisto, vandens, deguonies, medicininės įrangos bei psichologinės paramos priemonių. Visa tai turi būti kruopščiai planuojama ir gabenama kartu, o tai reikalauja papildomų išlaidų ir erdvėlaivio išteklių valdymo.
Misijos trukmė ir ištekliai. Misija į Marsą apima ne tik kelionę pirmyn ir atgal, bet ir buvimą Marso paviršiuje. Kuo ilgesnė misija, tuo daugiau resursų reikės. Be to, atsiranda papildomi kaštai, susiję su astronautų grįžimu į Žemę, nes reikės pasirūpinti saugiu sugrįžimu per Žemės atmosferą.

Ateities perspektyvos: kaip paspartinti kelionę į Marsą?

Mokslininkai ir inžinieriai aktyviai ieško būdų, kaip paspartinti kelionę į Marsą. Vienas iš galimų sprendimų yra naujų variklių technologijų, tokių kaip joniniai varikliai ar branduoliniai termopropulsijos varikliai, naudojimas. Šios technologijos galėtų sumažinti kelionės laiką iki kelių mėnesių. Be to, tokie varikliai būtų efektyvesni degalų sąnaudų atžvilgiu, o tai leistų astronautams gabenti daugiau išteklių.

Kelionė į Marsą: kodėl ji taip traukia žmones?

Nepaisant visų iššūkių, žmonijos kelionė į Marsą yra itin svarbi. Ši planeta gali atsakyti į daugelį klausimų apie gyvybės atsiradimą ir galimybę egzistuoti už Žemės ribų. Marsas taip pat galėtų tapti ateities žmonijos kolonizacijos planeta. Tai būtų svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų siekį tapti tarpplanetine civilizacija.

Marsas – tai ne tik artimiausias mūsų planetos kaimynas, bet ir ateities žmonijos svajonių taikinys. Nors kelionė į Marsą šiandien trunka kelis mėnesius, ateityje galime tikėtis naujų technologijų, leidžiančių šią kelionę paspartinti. Tai sudėtingas, tačiau įmanomas iššūkis, reikalaujantis pažangių technologijų ir kruopštaus planavimo. Bet kokiu atveju, Marso tyrimai atveria daugybę naujų galimybių ir yra svarbi žmonijos istorijos dalis.

Šaltiniai:

Įdomybių redaktorius

See Full Bio