Kelionė į Balį

Visi draugai jau buvo Balyje, vieniems patiko, kitiems ne? Kaip tokia nedidelė sala sukelia tiek daug prieštaringų vertinimų?

Priežastys dėl ko neverta važiuoti į Balio salą

Jūs galvojate, kad Balis yra sala su nuostabiais baltais paplūdimiais ir žydra jūra. Tai vienas populiariausių su Balio sala susijusių mitų. Mintyse žmonės įsivaizduoja salas pagal populiarius vaizdus internete – pasvirusi palmė, baltas smėlis ir akis žlibinantis jūros mėlynumas. Bali paplūdimiai yra arba maži, arba pilni žmonių, arba juodi dėl lavos kilmės smėlio. Apvažiavus daugelį jų, galima išsirinkti savo mėgstamą, tačiau net gyvenantys ten ilgiau dažnai negali parekomenduoti to geriausiojo. Bet Balio sala turi daug kitų dalykų, kurie puikiai kompensuoja idealaus paplūdimio trūkumą: čia akį džiugina žali ryžių laukai ir terasos, čia dešimtys tūkstančių šventyklėlių ir namai, bei viešbučiai įrengtų unikaliu Balio salos stiliumi, čia puikios kokybės nebrangūs masažai ir kitos spa paslaugos, čia galima nardyti, plaukti banglente, kopti į ugnikalnius, leistis kanjonais ir kalnų upėmis, važiuoti dviračiais, čia skanus maistas ir draugiški žmonės. Tikriausiai to pakanka, kad kompensuotų atvirukinio paplūdimio trūkumą?

Jūs tikite, kad Balis primena romantišką ir dvasingą vietą, aprašytą knygoje ar parodytą filme „Valgyk. Melskis. Mylėk“. Kažkada Indonezijos turizmo ministras svajojo apie Holivudinį filmą, kuris galėtų pritraukti daugiau turistų į Balio salą. Pasirodžius Elizabeth Gilbert knygai ir Julia Roberts suvaidinus to paties pavadinimo filme, Balį užplūdo meilės ir harmonijos ieškančios moterys. Kai yra paklausa, yra ir pasiūla. Vietiniai šamanai (vadinami oranbitarais) susibūrė į Baltosios magijos kaimelį (White Magic Village), kur už nustatytą kainą gali išburti jums ateitį ir pasakyti, kiek šansų bus pakliūti po žavingo nepažįstamojo ratais ir surasti amžiną meilę. Balyje tikrai daug jogos centrų, įvairių dvasingumo kursų ir mokytojų, bet mane tenai traukia ne tai. Vietinis paprastas gyvenimas čia taip glaudžiai susijęs su ritualais, maldomis, kad net ir būdamas užkietėjęs skeptikas jauti ore tvyrančią harmoniją. Čia vis dar galima susipažinti su tikrai įdomiais žmonėmis – pavyzdžiui apsilankyti pas vienintelę aukščiausią šventikę moterį ir gauti jos palaiminimą.

Jūs galvojate, kad Balis tėra dar viena turistinių poilsio vietų, nutrypta minių ir nesiskirianti nuo bet kurio kito pasaulio kurorto. Taip, į Balį kasmet atvyksta milijonai turistų. Taip, Balyje daug viešbučių ir svečių namų, gatvėje jums visą laiką siūlys taksi ir masažą. Taip jus gali apgauti padidindami kainą (visada turistai sumoka kvailumo mokestį). Taip, jei visą laiką praleisite kurorto viešbutyje, jis niekuo nesiskirs nuo panašaus viešbučio bet kuriame kitame pasaulio krašte. Taip, Kutoje, kur atvykę susirenka linksmintis, jūs nerasite nieko autentiško. Bet užtenka išsinuomoti mašiną su vairuotoju ar pačiam sėsti už motorolerio vairo ir valandos atstumu gali rasti įdomiausių vietų, pabūti ramybėje ar nuveikti kažką dar neišbandyto. Čia galima mokytis juvelyrikos, daryti kaukes, studijuoti šokį, stebėti autentiškus spektaklius – tereikia neiti paskui minią.

Jūs ieškote tiesiog dar vienos vietos pailsėti. Jei nesate pasiruošę domėtis įdomia vietos kultūra, pačiupinėti vietinio gyvenimo ir išmokti kažko naujo – nevažiuokite į Balį. Nevažiuokite į Balį galvodami, kad aplankysite ketvirtą pagal gyventojų skaičių šalį – ši sala taip smarkiai skiriasi nuo visos Indonezijos, kad net sunku trumpai papasakoti.

Važiuokite ten todėl, kad norite patirti savo nuotykį, norite atrasti kažką naujo, norite pajausti pats, kas gi ten magiško tvyro ore.

Gyvenimo pamokos Balio saloje

Mano pirmasis saloje sutiktas Ketutas (o jų čia beveik ketvirtadalis turinčių tokį patį vardą, kuris reiškia „Ketvirtas“) mokė taip: jei susipyksti su kaimynu – eini medituoti, jei nesutari su žmona – eini medituoti, jei tau liūdna – eini medituoti. Ketutas keliasi prieš aušrą ir kasdien medituoja.

Balio saloje tikrai daugybė įkvėpimų dvasinėms praktikoms atlikti. Žinoma, čia netrūksta jogos ir meditacijos centrų, bet, mano nuomone, Balį ypatinga vieta daro būtent vietos gyventojų dvasingumas, toks natūralus ir paprastas. Kiekvienas kaimas čia turi tris šventyklas, kiekvienas namas čia turi šventyklą. Bet viena labiausiai pastebimų Balio salos „savybių” – visur (šventyklose, parduotuvėse, viešbučiuose, namuose, ant automobilių ir gatvėse) padėti specialūs aukų krepšeliai, padaryti iš gėlių, ryžių ir smilkalų. Kodėl jie čia tokie svarbūs?

Viena labiausiai pasaulyje žinomų knygų – bet visiškai nežinoma už Azijos ribų – yra indiškasis epas Mahabharata. Kelis kartus ilgesnė nei Biblija, sudaryta iš daugiau nei 100 tūkstančių posmų, ji pasakoja dviejų šeimų istoriją. Jos kulminacijoje, dar vadinamoje Bhagavad-Gita dalimi, herojui Ardžunai pasirodo Krišna ir nurodo, ko Dievas tikisi iš aukos: „Paaukok man su pasišventimu lapą, gėlę, vaisių arba vandens, tai daryk su tyros širdies meile ir aš priimsiu”. Baliečiai šią instrukciją naudoja iki šiol, sudėdami aukas į iš kokoso palmės lapų nupintus krepšelius. Priklausomai nuo progos ir nuo aukojimo vietos – krepšelis gali būti paprastesnis arba specialus, didelėms šventėms įdedamos net keptos antys ar kiaulės. Tokia auka vadinama banten arba banten tegeh. Padaryti tokį krepšelį yra lyg padaryti nedidelę asmeninę auką – žmogus skiria savo laiką, deda pastangas, mintimis dėkoja Dievui. Tai lyg viena iš meditacijos formų.

Mūsų gyvenime mes mėgstame viską skirstyti į baltą ir juodą, gerą ir blogą, labai dažnai pamiršdami, kad visada yra centras, kuris subalansuoja abi puses. Baliečiai to nepamiršta niekada. Jie sako, kad žmonijos paskirtis nėra sunaikinti blogį. Žmogaus gyvenimas skirtas tam, kad palaikytų balansą ir neleistų blogiui ar gėriui paimti viršų.

Taip tos trys jėgos ir gyvena kartu, na o induistų dieviška trejybė – Brahma, Višnu ir Šiva – organiškai įsilieja į paprastą kasdienį gyvenimą. Žmogaus kūną jie skirsto į tris dalis – galvą, kūną ir kojas, o žmogaus gyvenimą į gimimą, gyvenimą ir mirtį. Baliečiai turi net tris skirtingas kalbas – pirmoji naudojama bendraujant su artimaisiais, antroji – su nepažįstamais, o trečioji skirta kalbėtis su šventikais, aukštesne kasta ar tiesiog aptariant šventus reikalus – ceremonijas ar dievus. Netikite? Štai žodis vanduo turi tris skirtingus pavadinimus: yeh, toya ir tirtha.

Kai kurie baliečiai taip to balanso ieško, kad net neįeis į dviejų aukštų pastatą, kad kažkas nešvaraus nebūtų virš jų galvos. Čia gyvenimas kupinas prietarų, kad kartais sunku net suvokti, kaip jie iš viso gali normaliai gyventi. Žinoma, taip kaip suprantame mes. Pavyzdžiui, drabužiai yra laikomi nešvariu dalyku, ir negalima eiti po ar greta išdžiaustytų, ir net matyti kitą einant po jais – tai irgi gali sukelti galvos skausmą. Bet yra ir praktiškų tokių prietarų pritaikymų – savo lauką galima aptverti virve, ant jos sukabinti skalbinius ir joks pašalietis į lauką nebelys. Dvasinės reikšmės turi padėti jums, bent šiek tiek.

Balyje buvau kelis kartus, paskutinįjį praleidau beveik mėnesį ir tikrai dar mielai sugrįžčiau. Ši sala mane įkvepia! Įkvepia ne užsirašyti į jogą ar pasižadėti medituoti kas rytą, bet džiaugtis akimirka, savo gyvenimu ir dalintis šypsenomis.