Tai didžiausia sala Zarasų rajone, užimanti net 46,6 ha plotą. Labiausiai ji yra žinoma dėl ne vieną dešimtmetį kasmet čia vykusio šiuolaikinio baltų kultūros ir alternatyvios muzikos festivalio „Mėnuo Juodaragis“. Deja, šių metų rugpjūčio 22-25 dienomis praūžęs festivalis buvo paskutinis.
Dūburio apylinkės labai senos. Istoriniai šaltiniai liudija, kad XVI amžiaus viduryje aplink šį ežerą buvo įsikūrę 3-4 Duburių dvarai, priklausę ponams Buivydams, Jasienskiams, Piotrovskiams bei kunigaikščiams Giedraičiams.
XVIII a. pabaigoje Dūburių-Kruopeliškių dvarelis priklausė ponui Juozapui Malickiui, Duburiai-Laskaučizna – ponui Kirkilui, o dar vienas Duburių palivarkas priklausė ponui Stanislovui Taločkai, o Piotraučizna – Antazavės Pliateriams. Tik Malickiams pavyko išsaugoti savo dvarą, o likę savininkai bankrutavo, buvo priversti parduoti savo dvarus. XIX a. pirmoje pusėje jų valdas įskaitant ir Dūburio ežero salą bei netoliese buvusį Duburaičio kaimą įsigijo ponas Antanas Aloizas Šeikus (1779 – 1858) su žmona Viktorija Ivaškevičiūte.
Dūburio ežero saloje jie įkūrė palivarką, kurį ir pavadino Sala, kitaip – Astravu (lenk. Ostrów). Čia iš lauko akmenų mūro buvo pastatytas ponų gyvenamasis namas, dėl kurio pati vieta praminta anuomet įprastu žodžiu – Murovanka.
Iki pat 1940 m. Dūburio salos palivarkas priklausė poniai Jadvygai Šeikienei (kitur – Šeikutei). Tuo metu tilto į salą dar nebuvo, tad žmonės čia keldavosi plaustu. Ir tik XX a. antroje pusėje, siauriausioje ežero vietoje buvo supiltas pylimas ir nutiestas kelias.
Saloje įrengtos poilsiavietės, todėl čia galima stovyklauti ir rudenį. Kviečiame apsilankyti, nes orai džiugins visą savaigalį!
Festivalio Mėnuo Juodaragis organizatorių nuotrauka
Koordinatės:
