Kasdieniame gyvenime daugelis iš mūsų skundžiasi „bloga atmintimi“: pamirštame vardus, kodėl įėjome į kambarį, ar negalime prisiminti neseniai skaityto straipsnio detalių. Toks užmaršumas dažnai suvokiamas kaip trūkumas arba senėjimo požymis. Tačiau mokslininkai atskleidžia, kad „bloga atmintis“ arba tiesiog užmiršimas nėra tik nemalonus reiškinys – tai gali būti mūsų evoliucinės sėkmės dalis, kuri padėjo žmonijai prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio.
Kodėl mes užmirštame?
Užmiršimas yra neatsiejama mūsų smegenų veikimo dalis. Psichologas Hermansas Ebinghausas XIX a. sukūrė „užmiršimo kreivę“, kuri parodė, kad nauja informacija greitai blėsta iš atminties, tačiau kai kurios jos dalys išlieka ilgesnį laiką. Vėlesni neurologiniai tyrimai patvirtino, kad užmiršimas yra natūralus procesas, leidžiantis smegenims sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia, ir neapkrauti savęs nereikalingais prisiminimais.
Tyrimai taip pat rodo, kad prisiminimų formavimasis priklauso nuo neuronų jungčių stiprinimo. Šios jungtys susidaro per dėmesį ir pasikartojimą. Tačiau, jei dėmesio nepakanka arba prisiminimai ilgainiui tampa nebenaudingi, šios jungtys silpnėja ir prisiminimai išblėsta. Šis procesas leidžia smegenims nuolat atlaisvinti vietą naujai informacijai.
Bloga atmintis – nauda evoliucijai
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad užmaršumas yra trūkumas, tačiau evoliucijos požiūriu jis turėjo didelę naudą:
- Prisitaikymas prie aplinkos pokyčių
Mūsų protėviams užmiršimas leido greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Pavyzdžiui, jei jie nuolat lankydavosi saugiame vandens telkinyje, tačiau vieną dieną ten atsirado pavojingų plėšrūnų, jų smegenys turėjo „perrašyti“ prisiminimą apie šią vietą kaip nesaugią. Tai galėjo būti gyvybės ar mirties klausimas.
Šis principas galioja ir šiandien. Pavyzdžiui, vairuodami pažįstamu maršrutu mes galime nesunkiai prisiminti kiekvieną posūkį. Tačiau, jei vieną dieną kelias uždaromas ir tenka ieškoti alternatyvios trasos, smegenys turi greitai atnaujinti maršruto informaciją, kad išvengtume klaidų. Bloga atmintis, šiuo atveju, leidžia lengviau atsikratyti pasenusių duomenų ir sutelkti dėmesį į naujus.
- Emocinis atsparumas
Gebėjimas pamiršti tam tikras traumas ar nemalonias patirtis yra gyvybiškai svarbus mūsų psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems potrauminio streso sutrikimu (PTSS), nesugebėjimas užmiršti skausmingų prisiminimų sukelia nuolatinius emocinius sutrikimus. Tuo tarpu sveikas užmaršumas leidžia mūsų smegenims „uždaryti“ skaudžias patirtis ir judėti pirmyn.
Kaip veikia užmiršimo mechanizmas?
- Atminties atnaujinimas. Prisiminimai nėra statiški – jie nuolat keičiasi. Kai smegenys susiduria su nauja informacija, jos turi gebėti susilpninti senus prisiminimus ir stiprinti naujas jungtis. Tai leidžia mums prisitaikyti prie pokyčių ir išlikti lankstiems.
- Informacijos filtravimas. Mūsų smegenys kasdien apdoroja milžinišką informacijos kiekį. Jei išsaugotume kiekvieną smulkmeną, mūsų atmintis taptų perkrauta. Užmaršumas leidžia mums atsikratyti nereikšmingų detalių ir išsaugoti tik tai, kas svarbiausia.
- Prisiminimų neprieinamumas. Kartais atrodo, kad informacija yra visiškai pamiršta, tačiau iš tikrųjų ji tiesiog neprieinama. Pavyzdžiui, „liežuvio galiuko“ fenomenas, kai negalime prisiminti žmogaus vardo, bet jaučiame, kad jis „kažkur čia pat, ant liežuvio galo“, rodo, kad prisiminimas vis dar yra saugomas mūsų smegenyse, tik laikinai nepasiekiamas.
Bloga atmintis: moksliniai įrodymai
Tyrimai su graužikais atskleidė, kad užmirštus prisiminimus galima „atgaivinti“, stimuliuojant atitinkamas neuronų jungtis. Pavyzdžiui, graužikai buvo mokomi susieti neutralų garsą su nemaloniu dirgikliu. Vėliau mokslininkai galėjo dirbtinai „aktyvuoti“ šiuos prisiminimus, net jei garsas nebuvo girdimas.
Tai rodo, kad bloga atmintis nebūtinai reiškia prarastą informaciją – ji gali būti tiesiog „išjungta“ arba neprieinama. Toks mechanizmas leidžia mūsų smegenims optimizuoti savo veikimą, išvengiant informacijos perkrovos.
Ar bloga atmintis blogina gyvenimo kokybę?
Nors užmaršumas gali būti varginantis, jis dažnai leidžia mums efektyviau veikti kasdienėje veikloje. Tačiau kai kurie užmiršimo tipai gali rodyti sveikatos problemas, pavyzdžiui, dėmesio sutrikimus ar Alzheimerio ligą. Šiuo atveju svarbu ieškoti profesionalios pagalbos.
Bloga atmintis gali pasirodyti kaip kasdienis trūkumas, tačiau iš evoliucijos perspektyvos ji yra būtina mūsų išlikimui ir prisitaikymui. Užmaršumas leidžia smegenims filtruoti informaciją, greitai reaguoti į pokyčius ir išvengti emocinių perkrovų. Taigi, kai kitą kartą pamiršite kažką smulkaus, prisiminkite, kad tai jūsų smegenų būdas palaikyti efektyvią veiklą.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/health/memory/forgetting-may-provide-a-surprising-evolutionary
- https://www.tcd.ie/news_events/articles/2024/evolutionary-benefits-of-forgetting-/
- https://medium.com/global-science-news/memorys-imperfection-evolutionary-benefits-of-forgetting
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
