Rugsėjo 25 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje Palangoje atidaryta paroda „Žmonės ir struktūros. Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūrybos dialogas“. Dviejų išeivijos menininkų darbai susijungia į hipnotišką optinių ritmų pasaulį. Tai puiki proga pažinti fotografą Algimantą Kezį ir kitaip pamatyti Kazio Varnelio tapybą, kuri šiuo metu pristatoma ir Paryžiuje.
Lietuvos sezonas Prancūzijoje įkvepia ieškoti naujų meninių jungčių, kuriomis dabar galės mėgautis Palangos gyventojai ir svečiai. Ruošiantis sezonui, dalis Jono Šliūpo muziejuje saugomos etnografinės tekstilės laikinai iškeliavo į Provanso Ekse esantį Vasarely fondą (Fondation Vasarely). Ten spalio 2 d. Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys „Chroniques“ bienalės lydimąją parodą „Etnografinis opartas“ – dialogą tarp iš kartos į kartą tekstilėje perteikiamų raštų ir modernaus Kazio Varnelio optinio meno.
Atsivėrusios erdvės įkvėpė ieškoti naujų kūrybinių dialogų. Taip kilo idėja muziejaus lankytojams kartu pristatyti du panašaus likimo išeivijos menininkus – Algimantą Kezį (1928–2015) ir Kazį Varnelį (1917–2010).
Abiejų menininkų darbai pasižymi ryškiais kontrastais, šešėlių žaisme ir ypatingu dėmesiu kompozicijos struktūrai bei ritmikai. A. Kezys nespalvotose juostose fiksavo modernius praėjusio amžiaus 7–10 dešimtmečių Šiaurės Amerikos miestovaizdžius. Tuo tarpu K. Varnelis stebina neįprastų formų ir preciziško potėpio optiniais paveikslais. Menotyrininkė Indrė Urbelytė apie Palangoje atidaromą parodą sako: „Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūryba organiškai jungiasi į bendrą ritmą, į hipnotiškų formų pasaulį.“
Panašų dialogą Lietuvos nacionalinis muziejus pavasarį pristatė kitame savo padalinyje – Kazio Varnelio namuose-muziejuje Vilniuje. Čia iki 2024 m. pabaigos veikia A. Kezio fotografijos darbų paroda „Miestovaizdžiai“, įkomponuota į nuolatinę K. Varnelio kūrybos ekspoziciją. Visgi šių parodų painioti tarpusavyje nereikėtų, nes Jono Šliūpo muziejuje lankytojų lauks kiti abiejų menininkų darbai.
Besikeičiančios struktūros
Algimantą Kezį ir Kazį Varnelį jungia panašios traukimosi nuo okupacijos ir karo istorijos. Abu menininkai išgyveno skaudžius galios struktūrų pokyčius Lietuvoje ir išvyko į Šiaurės Ameriką, reikšmingą savo gyvenimo dalį praleido kurdami Čikagoje. Gausus šių dviejų menininkų kūrybinis palikimas šiandien yra unikali Lietuvos išeivijos dailės pasakojimo dalis.
1944 m. Lietuvą užėmus sovietams, A. Kezys itin sudėtingomis aplinkybėmis pasitraukė į Vakarus ir 1950 m. kartu su šeima įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur savo gyvenimą skyrė tarnystei jėzuitų ordine – kaip padėką už tai, kad pavyko išgyventi pokario Europos negandas. Aktyvią pastoracinę ir visuomeninę veiklą jis derino su užgimusia aistra fotografuoti – dar 1965 m. surengė parodą prestižiniame Čikagos meno institute, nuotraukas publikavo įvairiuose JAV žurnaluose, leido savo kūrybos albumus. A. Kezio fotografijose užfiksuoti modernūs Šiaurės Amerikos – Čikagos, Niujorko, Vankuverio – miestai ir jų gyventojai.
K. Varnelio gyvenimo istorija panaši. Antrojo pasaulinio karo metais jaunas dailininkas pasitraukė iš Lietuvos ir 1949 m. įsikūrė Čikagoje. Amerikos didmiesčių meninė aplinka formavo autoriaus abstrakčiosios dailės ieškojimus. 1966 m. K. Varnelis nutapė pirmuosius optinio meno kūrinius ir jau kitais metais jo darbas „Kompozicija X3“ susilaukė kritikų pripažinimo Čikagos meno instituto metinėje parodoje. Šiandien K. Varnelis žinomas ne tik kaip abstrakčiosios dailės atstovas, bet ir kaip Lietuvos kultūrą puoselėjęs kolekcininkas. Penkis dešimtmečius rinktos kolekcijos pagrindu Kazio ir Gabrielės Varnelių šeima Vilniuje įkūrė Kazio Varnelio namus-muziejų, kur dabar galima susipažinti su menininko gyvenimo istorija, kūryba ir kolekcijomis.
Parodą papildys lydimųjų renginių programa: ekskursijos, edukacinės dirbtuvės šeimoms ir vaikams, peržiūros bei susitikimai, kurių metu lankytojai galės geriau pažinti išeivijos autorių kūrybą. Lankytojų lauks dokumentinės videomedžiagos peržiūros ir susitikimas su režisiere Ramune Rakauskaite, kūrusia dokumentinius filmus apie A. Kezį. Viename iš susitikimų menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir fotomenininkas Romualdas Požerskis papasakos apie A. Kezio asmenybę, kūrybinius ieškojimus ir archyvų sugrįžimą į Lietuvą. Lankytojų taip pat lauks susitikimas su parodos kuratore menotyrininke Indre Urbelyte.
Paroda „Žmonės ir struktūros. Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūrybos dialogas“ Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) atidaroma 2024 m. rugsėjo 25 d. 17 val. ir veiks iki 2025 m. kovo 16 d. Informaciją apie parodą ir jos lydimuosius renginius sekite Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje lnm.lt.
