Šiam miestui… nereikia turistų, nereikia ir liaupsių, jų ir taip apstu. Važiuoja tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, nepaisant turistų skaičiaus čia vis tiek ore tvyro nesuvokiamo dydžio ramybė. Kuršių nerija tarsi atskiras pasaulėlis, tarytum jauki sala, į kurią taip gera pabėgti iš triukšmu, skubėjimu ir vitrinomis perpildytų miestų. Kvėpuoji tyru pajūrio oru, pėdomis lieti šiltą smėlį, klausaisi žuvėdrų dainų, stebi nuo aukščiausios Lietuvos kopos mariose plaukiojančius laivus. Ir tai, viskas, ko tą akimirką reikia.
Iki pat rudens „Bitė“ kviečia Tave patirti Lietuvą – aplankyti visas 60 Lietuvos savivaldybių. Greitas ir stabilus „Bitės“ naujos kartos 5G ryšys jau veikia visose 60 Lietuvos savivaldybių. Išbandykite patys!
„Raganų kalno“ medinių skulptūrų ekspozicija
Tai viena šio krašto legendų, tarsi maža tradicija aplankyti šią vietą čia būnant. 42 metrų aukščio Raganų kalnas (anksčiau vadintas Jono ir Ievos) turi gražią istoriją – nuo seno čia buvaltėmis, garlaiviais iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos per Kuršių marias atplaukdavo chorų dalyviai ir muzikantai švęsti Joninių. Trumpiausią metų naktį jie linksmindavosi iki pat saulei patekant ir ieškodavo paparčio žiedo.
Raganų kalnas – unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje po atviru dangumi, atveriantis lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią. Didžioji skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental). Šis slėnis – natūralus miško amfiteatras, suformuotas parabolinių kopų.
1979–1981 m. vasaromis į Juodkrantę atvykę liaudies meistrai – drožėjai ir kalviai – šiame kalne sukūrė ir pastatė per 80 ąžuolinių skulptūrų, vaizduojančių lietuvių liaudies pasakų personažus, legendų herojus. Kalvoje ypač daug raganų ir velnių. Džiaugiasi čia tiek vaikai, tiek suaugusieji. Vaikams kalvos papėdėje pastatytos įvairios sūpynės ir laipynės, tad liūdėti tikrai neteks.
Žavėtis ir mėgautis – Naglių gamtinis rezervatas
Ši vieta išties stebuklinga! 9 kilometrus nuo Juodkrantės iki Pervalkos besitęsiančiame Naglių gamtiniame rezervate galima pamatyti Pilkąsias, dar kitaip vadinamas, Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją ir po smėliu palaidotus šimtamečius miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos. Kai kur iš po smėlio išlenda ir senųjų dirvožemių fragmentai. O šiaip… čia tiesiog dieviškai graži gamta.
Daugelis klausia, nuo kur geriausia pradėti pažintį su rezervatu ir Pilkosiomis kopomis? Geriausia starto vieta nuo automobilių stovėjimo aikštelės kelio Smiltynė – Nida 32-ajame kilometre. Čia prasideda specialus, kiek daugiau nei kilometro ilgio, pažintinis takas, kuris keliautojus itin žavi prieš akis matomomis panoramomis. Kas galėtų būti geriau? Ogi, niekas!
Einant taku pamatysite išskirtinį baltųjų ir pilkųjų kopų kraštovaizdį, smėlio dirvožemyje prisitaikiusius augti augalus. O pakilus į 53 metrų aukščio Agilos (Naglių) kopos viršūnę, jūsų akis glostys įspūdingi vaizdai – Kuršių marios, pušynai, kopos ir Baltijos jūra. Naglių gamtos rezervatas mena ir skaudžią užpustyto Naglių kaimo istoriją. Vasaros sezono metu lankymasis rezervate apmokestinamas.
Įspūdingoji Vecekrugo kopa ir panoraminė aikštelė
Šią kopą giria tiek vietiniai, tiek turistai. Žmonių rankomis per kalvas nutiestas žalias kalnapušių kilimas visu grožiu atsiskleidžia Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje iškilusio Senosios smuklės kalno (kuršiškai Vecekrugo), esančiame tarp Preilos ir Nidos. Pasakojama, kad jo papėdėje kadaise stovėjo smuklė. Kopa dunkso už 1,5 kilometro į pietus nuo Preilos, prieš Preilos ragą.
Pati aukščiausia Kuršių nerijoje apželdinta kopa atveria ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panoramą, miškų slėnius, pamario palvės gojelius, marių krantų apybrėžas. Ne mažiau įspūdinga ir pati kopa, žalią rūbą perjuosusi baltomis smėlio rėžių įstrižainėmis. Ypač didingai kalnas atrodo, kai į jį žvelgiama iš šiaurės pusės. Vecekrugo kopos aukštis – 67,2 metro. Kopos viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė.
Kelią rodo švyturiai – Nidos švyturys – įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas
Na, ir kokia gi Nida be švyturių. Pirmasis švyturys Nidoje pradėtas statyti dar XIX a. antroje pusėje. 27 metrų aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas kilo kartu apželdinant 51,4 metro aukščio Urbo kalną. Jo link vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Fresnelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui naudota mineralinė alyva. Kas dešimt sekundžių jis siuntė 21 jūrmylės atstumu jūroje matomą keturių sekundžių blyksnį ir rodė kelią.
Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m. Tai – gelžbetoninis cilindro formos bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis siekia 29,3 metrus. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 kilometro (22 jūrmylių). Nidos švyturys turi tik jam būdingą žybsėjimo dažnį: du trumpi 0,2 sekundės šviesos signalai su 1,2 sekundės tarpu, tuomet 4,2 sekundės tarpas (tamsa). Pamatykite patys! 79 metrus virš jūros lygio iškilęs švyturys nuo jūros nutolęs apie 900 metrus. Nidos švyturys, kaip ir Klaipėdos, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose.
Vasaros sezono metu švyturys atviras lankytojams. Galėsite ne tik juo pasigėrėti, bet ir pakilti į švyturio apžvalginę aikštelę – tik 132 laipteliai iki vaizdo iš paukščio skrydžio. Tai itin patinka ir vaikams.
Vienintelė vieta unikaliems saulėlydžiams – Parnidžio kopa – Nidos vizitinė kortelė
Šios vietos pristatinėti net nereikia, bet ją būtina aplankyti. Tad priminsime, kad nepamirštumėte. Tai viena lankomiausių vietų Neringoje – 53 metrų aukščio Parnidžio kopa, stūkso Nidos pietinėje dalyje. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima stebėti, kaip saulė teka iš vandens ir į jį nusileidžia – iš Kuršių marių, į Baltijos jūrą.
Užkopę ant kopos, pateksite į baltųjų kopų buveinę. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Kopos viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė su saulės laikrodžiu – kalendoriumi. Itin smagu pažaisti ir paspėlioti! Žvelgiant nuo Parnidžio kopos atsiveria įspūdingas vaizdas – Grobšto gamtos rezervato pustomų kopos, Kuršių marių, Nidos gyvenvietės ir Baltijos jūros panoramos. Visi malonumai viename.
Saulės laikrodis-kalendorius ant kopos pastatytas 1995 m. Saulės laikrodžio aikštelės centre stovi 13,8 metro aukščio šlifuoto akmens obeliskas, nuo jo krintantis šešėlis ir tampa laikrodžio rodykle. Obeliskas išraižytas kalendoriniais runų ženklais ir švenčių piktogramomis, paimtomis iš XVII a. medinio kalendoriaus. Aikštelės šonuose – keturios skulptūrinės figūros pavasario ir rudens lygiadieniams bei vasaros ir žiemos saulėgrįžoms.
Nidą smagu patirti tiek dviračiu, tiek pėsčiomis, tad pirmyn į nuotykį!
Rubrikoje „Lietuvos TOP 5G: ką aplankyti šią vasarą?“ pristatysime skirtingus Lietuvos kraštus – Tau beliks tik nukeliauti.
„Bitė“ linki įsimintinos vasaros keliaujant. Spartus ir stabilus „Bitės“ naujos kartos 5G ryšys jau veikia visose 60 Lietuvos savivaldybių. Neatidėk akimirkų rytojui, jeigu jas gali patirti šiandien!
Geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia 99 proc. Lietuvos teritorijos. Sparčiu ir stabiliu „Bitės“ naujos kartos 5G internetu gali naudotis daugiau kaip 2 mln. Lietuvos žmonių. Kad klientai turėtų nepertraukiamą ryšį ištisus metus, bendrovė pasitelkia „Greitąją Bitės ryšio pagalbą“ bei profesionalių inžinierių komandą, kurie visą parą skuba užtikrinti ryšį net ir ekstremaliausiomis sąlygomis.
Daugiau informacijos apie lankytinus objektus galite sužinoti Nidos kultūros ir informacijos centre „Agila“, Taikos g. 4, Nida, https://www.visitneringa.com/, el. p. office@visitneringa.lt, tel. +370 469 52827
Nuotraukos: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“.
