Nuo Ukmergės kraštotyros muziejaus įkūrimo 1944 m. gegužės 6 d., iš vieno pasato į kitą jis kėlėsi net kelis kartus. Prieš keletą metų vėl teko kraustytis, tik šįkart į renuovuotas, erdvias, muziejaus reikmėms pritaikytas, buvusio kino teatro „Draugystė“ patalpas. Naujai įrengta nuolatinė Ukmergės kraštotyros muziejaus ekspozicija pristato Ukmergės miesto istoriją ir kultūrą, kaip neatsiejamą Lietuvos istorijos dalį.
Ukmergės krašto istorija muziejaus ekspozicijoje pradedama pasakoti nuo seniausių laikų – priešistorės, viduramžių laikų ir pažintinės archeologijos. Rūsyje esančios salės suskirstytos į tris laikotarpius, kuriose galima pamatyti tam laikui būdingus tūrinius eksponatus ir stilizuotus piešinius. Pirmoje salėje lankytojai supažindinami su krašte rastais archeologiniais radiniais – kirvukais, papuošalais, monetomis, buities indų dalimis. Taip pat išvys patį seniausią muziejaus eksponatą – mamuto ilties dalį su pjovimo žyme. Stenduose pateikiama informacija supažindins lankytojus apie tuometinius vyro, moters ir žirgų laidojimo papročius ir kokios įkapės buvo rastos juose. Antroji salė, skirta viduramžių laikotarpiui. Šioje ekspozicinėje erdvėje lankytojai pamatys atkurtus XV a. Pabaisko mūšyje naudotus šarvus, tuometinę ginkluotę ir jos piešinius. Trečioji salė pritaikyta pažintinės archeologijos edukaciniams užsiėmimams. Vaikams skirtoje erdvėje įrengtas „archeologinių kasinėjimų laukas“, kuriame mažieji lankytojai užsiimdami kasinėjimais galės rasti įvairių radinių ir pajusti ką reiškia būti archeologu.
Pakilus į pirmą aukštą patenkama į muziejaus parodų ir renginių salę. Salėje įrengta pakabinimo sistema ir 10 skirtingo dydžio ir pločio stiklinių vitrinų pritaikytos eksponuoti įvairios tematikos parodas. Virš įėjimo į ekspozicines erdves, esančioje arkinėje nišoje, yra pakabinta keramikinė senojo Ukmergės herbo kopija. Likusioje nišos erdvėje lankytojus pasitiks animuota ir įgarsinta Ukmergės miesto įkūrimo legenda.
Buvusioje „Draugystės“ kino teatro žiūrovų salėje įrengtos 3 ekspozicinės dalys, pristatančios skirtingus Ukmergės krašto istorijos ir kultūros laikotarpius. Pirmasis laikotarpis „XIX a. pab. – XX a. pr.“. Šio laikotarpio ekspozicinėje erdvėje pristatoma miesto raida, amatų ir prekybos įsikūrimas ir vystymasis, pašto kelias, religinės bendruomenės, Deltuvos mūšis ir sukilimai, dvarų kultūra. Pateikiamus istorinius tekstus papildo tūriniai eksponatai, fotografijos, dokumentų kopijos, grafiniai stilizuoti piešiniai ir išlikusios žinutės iš to laikmečio miesto žmonių gyvenimo ir video medžiaga. Šioje ekspozicinėje dalyje esančiame stende, kuris pristato fotografijos gimimą lankytojus pasitiks fotografas, kviečiantis nusifotografuoti ir atsisiųsti į elektroninį paštą tam laikmečiui būdingą stilizuotą fotografiją. Ekspozicijoje netrūks ir „gyvų“ personažų. Savo gyvenimo ir darbo istorijas, kiekvienoje ekspozicijos dalyje, lankytojams pasakos erdvėse „apgyvendinti“ personažai – žydas – prekybininkas, geležinkelietis ir partizanas.
Antrasis laikotarpis „I Pasaulinis karas – Tarpukaris“. Krašto istoriją pasakojančios pagrindinės temos – miesto raida, policija ir gaisrinė, medicina, švietimas, sportas, teatras ir kino teatrai, vyravusios draugijos, atostogos ir laisvalaikis, transportas, paštas ir ryšiai. Stenduose pateikiami statistiniai duomenys, to laikmečio fotografijų ir dokumentų kopijos bei istorijas papildantys eksponatai. Mažus ir suaugusius šioje miesto istorijos dalyje pasitiks vienas iš personažų – geležinkelietis, kuris „apgyvendintas“ šalia atkurto siauruko vagono maketo. Lankytojai galės prisėsti siauruko vagone ir pasigerėti kelionės metu matomais vaizdais bei klausyti įdomių istorijų apie siauruko gyvavimą Ukmergėje. Kol suaugę važiuos siauruku, vaikai galės įmesti žetoną į šalia esančią vitriną ir stebėti kaip nutiestu geležinkeliu keliauja siaurukas. Vitrinoje atkurta tuo metu vyravusi aplinka – geležinkelio stotis, aplinkiniai pastatai, galima rasti ir kelionės siauruku laukiančius žmones.
Trečiasis laikotarpis „Okupacija 1940-1990 m.“. Šioje ekspozicijos dalyje vyraujančios temos – partizaninis judėjimas, tremtiniai ir politiniai kaliniai, urbanistika, prekyba ir pramonė, kultūra, sportas, švietimas ir Lietuvos atgimimas, Baltijos kelias. Stenduose pateikiama daug to laikmečio išlikusios istorinės medžiagos – dokumentų, žemėlapių, fotografijų, banknotų kopijų bei įvairių pasakojamas temas papildančių eksponatų. Šios ekspozicinės erdvės lankytojams savo istoriją pasakos dar vienas personažas – partizanas. Šalia jo yra sukurti keli erdviniai medžių maketai, kurie slepia įėjimą į atkurtą partizanų bunkerį. Lankytojai galės patekti į atkurtą bunkerį ir pamatyti jame eksponuojamas fotografijas, partizanų naudotus buities daiktus, ginklus bei uniformas. Šioje ekspozicinėje erdvėje pagrindinis dėmesys sutelktas į kelis dešimtmečius atgal, kai po dviejų skaudžių okupacijų ir partizaninio judėjimo Lietuva gyveno socializmo idėjomis. Į sovietinius laikus sugrąžina įrengtas svetainės kambarys. Jame eksponuojami sovietmečiu žmonių buityje naudoti baldai ir įvairūs daiktai – sekcija, televizorius, sofa, įvairūs indai ir interjero dekoro detalės. Prie svetainės kambario ekspozicijos yra įrengtas stendas su vienu iš įdomiausių šio laikotarpio eksponatų – odekolono aparatu, tokie terminalai buvo naudojami Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje 6 -ame dešimtmetyje. Dar vienas šioje dalyje svarbus Lietuvos ir Ukmergės istorijai eksponatas – tautinė vėliava, kuri buvo 1988 m. lapkričio 12 d. iškelta virš tuometinių kultūros rūmų, Lietuvai dar esant Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Atnaujinta Ukmergės kraštotyros muziejaus ekspozicija yra svarbus indėlis į krašto istorijos pasakojimą, išsaugojimą ir pristatymą žmonėms. Pasitelkus interaktyvias technologijas, istorinę medžiagą ir muziejuje saugomus įvairių laikmečių eksponatus, sukurta kultūrinė erdvė, kurioje kiekvienas – mažas ar didelis lankytojas galės patirti įvairių emocijų, sužinoti naujų faktų ir patirti istoriją per eksponuojamus daiktus.
Straipsnis yra projekto „Inovatyvaus turizmo Ukmergėje skatinimas tobulinant darbuotojų gebėjimus ir e-viešinimo paslaugų sistemas“, kuris yra įgyvendinamas gavus finansavimą iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, dalis.
