Planas savaitgaliui: lankytinos vietos Klaipėdos rajone

Karklė ir Olando kepurė

Karklė – vienintelis žvejų kaimelis Lietuvoje ant jūros kranto, išlaikęs etnografinį savitumą. XV a. pab. – XVI a. pr. Baltijos jūros pakrantėje įsikūręs Karklės kaimas yra vienas seniausių ir didžiausių pajūrio gyvenviečių. Karklės kapinaitėse palaidotas vienas iš „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvių, poetas Salys Šemerys-Šmerauskas. Kaimelyje yra išlikusios senos vaikų poilsiavimo tradicijos. Veikia dvi vaikų vasaros stovyklos – ,,Žilvitis”ir „Pasaka“. Taip pat čia rasite:

• etnokultūrinį parką,
• puikaus smėlio paplūdimius,
• išlikusias senąsias sodybas,
• kuršių kapines.

Pajūrio regioninis parkas – taivalstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parke būtina aplankyti:

• Placio rezervatą,
• Olandų kepurės skardį,
• Nemirsetos ir Šaipių kraštovaizdžio draustinius,
• Karklės botaninį draustinį,
• Kalotės botaninį-zoologinį draustinį,
• Karklės talasologinį (jūrinį) draustinį,
• Karklės etnokultūrinį draustinį.

Dreverna

Senas žvejų kaimas minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J. Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą.

Palei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Kanalo ilgis – 24 m, plotis – apie 30 m. 1863-1873 m. jį kasė prancūzų karo belaisviai. Klaipėdoje, ties keliu į tarptautinę perkėlą, jiems pastatytas paminklas.

Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams, kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje vis labiau populiarėja rekreacijos ir turizmo verslas. Čia puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas.

Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galėsite pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai.

Daugiafunkciuose Drevernos bendruomenės namuose prisiliesite prie gintaro magijos. Siūlomos dvi edukacinės programos:

• „Gintaro paslaptys“,
• „Asmeninės fantazijos“.

Svencelė

Svencelė – tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Tai unikali vandens sporto oazė, kurioje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujųjų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione. Ši vieta tapo nauju turizmo centru: iš Svencelės atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas, o nuo Klaipėdos miesto ir rajono kaimų ją skiria visiškai nedidelis atstumas. Ši vietovė ypatinga, nes joje linijiškai išsiskiria skirtingi gamtovaizdžio elementai – marios, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai, vietos miesteliai ir kaimai.

Vandens sporto – jėgos aitvarų, vandenlenčių, burlenčių – mėgėjams čia yra įrengta vandens sporto ekstremalams skirtas modernus rekreacinis kompleksas, įkurdintas ant Kuršių marių kranto. Vėjas, neparėpiamos erdvės, vanduo, kopų vaizdai antrapus marių, į kraštovaizdį įsiliejanti moderni gyvenvietė maloniai nuteikia kiekvieną atvykėlį.

Kaitavimo bazė ir wake parkas vienoje vietoje, geriausias derinys koks gali būti. Jei nėra vėjo – tikrai nereikės tuščiai sėdėti ir laukti. Teritorijoje esančiame tvenkinyje įrengtas traukos reversinis kabelis vandenlentėms – wakeboard’ams. Dėl savo paprastumo ir nesudėtingumo wake’as yra bene sparčiausiais pasaulyje populiarėjantis vandens sportas. Ir tikrai paprastesnis, nei kaitavimas – pabandyti tikrai gali ir turi VISI!

Priekulė

Miestas yra įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Čia išryškėja Pamario kraštui būdinga miestelių architektūra. XIX a. viduryje netoli Priekulės rasta gintaro. Tarp Priekulės ir Drevernos keletą šimtmečių veikė garsus žuvų turgus Strykis, pritraukdavęs pirklius iš visos Žemaitijos.

Šiandien miestas – vertingas architektūriniu, urbanistiniu požiūriu. XIX a. susiformavęs miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui, o XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija.

Priekulėje veikė J. F. Šrioderio, J. Triaušo lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, 1875 m. atidarytas geležinkelio kompleksas, pastatytas dvarininko L. Gleicho paštas.

Priekulė garsi literatūros kūrėjais. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E. Vichertas, gyveno ir kūrė rašytoja I. Simonaitytė. Jai 1997 m. miesto centre atidengtas paminklas „Šventvakarių Ėvė“, kuris įprasmina ne tik vieną iškiliausių Klaipėdos krašto asmenybių, bet kartu ir Mažosios Lietuvos krašto istoriją. Šiandien rašytojos name įrengta memorialinė ekspozicija, atskleidžianti rašytojos kūrybos sąsajas su šio krašto buitimi, etnografija.

Puikų įspūdį miestui suteikia Minijos pakrantės. Priekulės miestas ir apylinkės turtingos gamtos paminklais. Priekulėje, Minijos upės dešiniojo kranto vingyje, yra Vingio parkas. Parkas turi peizažinio stiliaus elementus ir užima nežymiai banguotą 13 ha teritoriją. Netoli Priekulės XIX a. įkurtas Kliošių parkas, kuriame palaidotas spaustuvininkas J. F. Šrėderis. Jis yra peizažinis, tarsi giraitė su vingiuotais keliukais ir takais.

Priekulėje yra įkurti du Gargždų krašto muziejaus filialai:

• Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus – tai dviejų aukštų vasarnamyje, svečių ir rašytojos kambariuose, sukurta memorialinė autentiška aplinka, kurioje 1961-1978 m. rašytoja praleisdavo vasaras.
• Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus – tai muziejus, skirtas lietuvių tautos laisvės kovoms atminti. Muziejaus fonde sukaupta per 360 fotokopijų ir nuotraukų, originalių dokumentų, vaizdo įrašų, istorinių tyrimų bei kitos raštinės ir vaizdinės medžiagos. Taip pat čia išsaugoti padovanoti politinių kalinių ir tremtinių daiktai.

Priekulėje populiarus žirginis sportas. Vingio parke kasmet vyksta varžybos Klimovo taureilaimėti.

Karaliaus Vilhelmo kanalas, Lankupių šliuzas ir kabamasis tiltas

Norint apeiti pavojingą „Vindenburgo kampą“, 1858 metais buvo suplanuota statyti kanalą tarp Minijos ir Drevernos, o nuo 1860 m. – toliau iki Smiltelės. Už valstybės mokesčius 1863 metais buvo pradėtas statyti 25,3 km ilgio kanalas. Jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kasant kanalą, žuvusių prancūzų karo belaisvių atminimui, pastatytas paminklas prie kanalo žiočių. Kanalas prasideda ties Lankupių kaimo šliuzu, o baigiasi Klaipėdos uosto Malkų įlankoje. Ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 m. XIX amžiuje kanalu plukdyta labai daug medienos. Per audras juo plaukiojo ir prekes gabenę laivai. Šiandien Karaliaus Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.

Per Karaliaus Vilhelmo kanalą 1902–1904 m. pastatyta 10 lengvų metalinių tiltų.

Pradėjus kasti kanalą jo pradžioje buvo pastatytas 157 m ilgio šliuzas su 11 m pločio varstomaisiais vartais abiejuose galuose. Perkelti juo laivą trukdavo 45 minutes. Šliuzo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius. Lankupių šliuzas yra Lankupių kaime, Priekulės seniūnijoje. Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu. Lankupių šliuzas iki šiol retkarčiais naudojamas pagal paskirtį. Kaip yra pažymėjęs istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis, galbūt Klaipėdos kanalas ir neprilygsta kitiems pasaulio kanalams, iškastiems maždaug tuo pačiu metu, tačiau tai vienintelis tokio tipo ir tokio ilgio vandens kelias su šliuzu Lietuvoje.

Lankupių kabamasis tiltasper Minijos upę – Lietuvos rekordų sąraše. Tai ilgiausias kabamasis tiltas, kurio ilgis yra 130 m, plotis 1,4 m. Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje.

Vieta: https://goo.gl/maps/VwvLybamjRuu58dD8

Agluonėnai ir Vanagai

Agluonėnai – tai buvęs tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas, įsikūręs ant Agluonos upelio kranto ir pirmą kartą paminėtas 1540 m.

1988 m. ant Agluonos upės kranto pastačius užtvanką pradėta kurti kaimo rekreacinė zona – Agluonėnų parkas, kuriame 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas ir ant supilto kalno pastatytas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras(skulptorius Justinas Mickevičius), skirtas Agluonėnų gyvenvietės 450-mečiui bei Lietuvos tautiniam atgimimui pažymėti. Lietuvininkų ąžuolyne 2009 m. minint Valstybės dieną atidengtas paminklas Mažosios Lietuvos krašto gyventojams lietuvininkams atminti(aut. J. Čepas ir Klaipėdos krašto menininkai). Paminklą sudaro arka ir ąžuolo lapo formos krikštas. Tais pačiais metais vykusio plenero metu buvo sukurti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti: R. Kantui, K. Donelaičiui, M. Mažvydui, L. Rėzai, Vydūnui, I. Simonaitytei. Agluonėnų parke vyksta tradicinės Joninės, o valstybinių ir kitų švenčių metu uždegamas aukuras, skamba folkloro ansamblio ,,Agluona” atliekamos lietuvių liaudies ir Mažosios Lietuvos krašto dainos.

Agluonėnų parko prieigose galima pamatyti pirmąjį ir ilgiausią šalyje lašišinių žuvų perplaukimo lataką pastatytą 1988 m.

Agluonėnų seniūnijoje, Kantvainų kaime stovėjęs Jono Genio malūnassovietiniais metais buvo įtrauktas į technikos paminklų sąrašą. 1979 m. jis išvežtas į Rumšiškių Liaudies buities muziejų, tačiau ten taip ir nebuvo pastatytas. 2001 m. likusias malūno dalis iniciatyvinė agluonėniškių grupė parvežė į Agluonėnus, ir šiuo metu jos eksponuojamos Agluonėnų parke.

Seniūnijoje plačiai išvystytas kaimo turizmas. N. ir J. Čepų irP. ir V. Račkauskų sodybos žinomos ne tik rajone, bet ir toli už jo ribų, čia teikiamos pirčių, apgyvendinimo, maitinimo paslaugos.

Veiviržėnai

Veiviržėnai įsikūrę Klaipėdos rajono savivaldybės pietryčių pusėje. Tai vienas vaizdingiausių Klaipėdos rajono kampelių, kurio banguotą reljefą raižo vienas didžiausių Minijos intakų – Veiviržo upė ir nuo jos atsišakojantys Šalpės, Šlūžmės, Upitos, Purlės, Judrės ir kiti upeliai.

Istoriniuose šaltiniuose miestelis minimas nuo XIII a. Veiviržėnuose yra:

• Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia,
• kapinėse pastatyta medinė koplyčia,
• vartų kompleksas,
• Veiviržėnų (Vilkių) piliakalnis,
• koplytstulpis su skulptūromis,
• Švč. Mergelės Marijos lurdas,
• „Laisvės paminklas“,
• „Tremtinių paminklas“.

Pirmąją medinę bažnyčią 1639 m. pastatė Rietavo seniūnas. Darbartinė Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo atstatyta 1882 m. Ši bažnyčia liaudies architektūros formų, vyraujančių baroko bruožų, laužyto stačiakampio plano, su bokšteliu. Yra 7 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Miestelio didžiausia šventė – liepos mėnesį vykstantys Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Šventė anaiptol neapsiriboja iškilmingomis apeigomis bažnyčioje, jau nuo seno šventė suburia ir įtraukia visus vietinius gyventojus ir jų artimuosius, gimines. Atlaidai tradiciškai švenčiami sekmadienį, po liepos 20 dienos.

Gargždų krašto muziejus

Gargždų krašto muziejuje nuo įkūrimo dienos (2005 m.) veikia Istorijos skyrius. Jame kaupiami ir saugomi eksponatai, susiję su Gargždų miesto ir Klaipėdos rajono istorija. 2010 m. pradžioje Istorijos skyriuje buvo saugomas 381 pagrindinio fondo eksponatas ir apie 1100 pagalbinio fondo eksponatų. Gargždų krašto muziejus vykdo intensyvius eksponatų paieškos darbus, taigi Istorijos skyrius nuolat papildomas naujais, taip pat ir iš gyventojų gautais eksponatais. Muziejus tikisi Gargždų miesto ir Klaipėdos rajono gyventojų bendradarbiavimo ir pagalbos renkant eksponatus, susijusius su šio krašto istorija.

Vieta: https://goo.gl/maps/LgtHSMwMBj62FvpD7

Gargždų parkas

Įkurtas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Renė (Rönne). Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta įvairūs renginiai.

Vieta: https://goo.gl/maps/sS6tgVyiTtpX4eGWA

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas – tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Visa parko teritorija – rekreacinė zona. Slėnyje – akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija bei nedidelėmis poilsio aikštelėmis.

Kalnelyje – akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos.

Vieta: https://goo.gl/maps/3gNNvPRQhUeTTwam7

Naglio kalnas

Į šiaurę nuo miesto centro keliaudami Naglio alėja pastebėsite ant dvišako ąžuolo išskobtą pavadinimą „Naglio kalnas”. Nors kalnas tėra 7 m aukščio kopa, jį galima vadinti viena iš paslaptingiausių Palangos vietų.

Vieta: https://goo.gl/maps/R5iAA9cgJ3nCD7EY9

Muziejus 39/45

Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantis muziejus pristato Klaipėdos miestui ir kraštui labai svarbų ir skaudų istorijos etapą – Antrąjį pasaulinį karą. Jis įkurtas po pylimu, buvusios Klaipėdos pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metais vokiečiai įrengė sprogmenų sandėlį. Muziejus itin modernus – ekspozicijų salėje yra įrengta 13 interaktyvių taškų bei 4 salės, pristatančios skirtingus karo laikmečio etapus.

Salėje „Klaipėda karo išvakarėse“ pirmą kartą Lietuvoje galima pamatyti ir paskaityti tai liudijančius dokumentus, taip pat peržiūrėti tų laikų nuotraukas bei kino kronikos vaizdus. Kardinalūs anuometiniai pasikeitimai Europoje vaizduojami originaliame animuotame žemėlapyje.

„Klaipėdos šturmas“ salėje pristatoma itin tragiška Klaipėdos miesto ir jos gyventojų istorija, „Klaipėda po karo“ eksponuojama instaliacija, dedikuota sugriautoms miesto bažnyčioms atminti, o fotopasakojimas atskleidžia kaip atrodė Klaipėda pirmomis dienomis po karo ir kaip ji keitėsi.

Paskutinėje „Atminties“ salėje pastatytas simbolinis net 6 metrų ilgio vežimas su stiklo dangčiu, po juo – daugybė paprastų buitinių daiktų, kadaise priklausiusių tiek vokiečių kariams, tiek klaipėdiečiams civiliams. Stiklas užpiltas smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus teks pirštais pravalyti smiltis.

Vieta: https://goo.gl/maps/eL2uZQJkjqs57akR9

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

1993 m. atidarytas sodas yra įsikūręs nuostabiame Danės upės slėnyje, kur ąžuolai mena Prūsijos karalių laikus, o unikali kopų augalų kolekcija atveria pažinimo vartus į Baltijos pajūrį. Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami 3 skyriuose: dendrologiniame (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių – aromatinių augalų, žolinių dekoratyviųjų augalų. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti vijoklinių augalų bei Baltijos kopos augalų ekspozicijs. Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 4000 taksonų augalų. Sodo teritorijoje yra išlikę ir Prūsijos istoriją menančių objektų: kapinaitės, ąžuolai, gynybiniai pylimai.

Vieta: https://goo.gl/maps/9g3mabvTKH33k243A

Klaipėdos paplūdimiai

Melnragė I

Pirmosios Melnragės paplūdimius tikrai galima pavadinti lengviausiai pasiekiamais – reikia tik “pagauti” miesto autobusą Nr. 6 arba Nr. 4 ir jūs jau čia! Keliauti automobiliu irgi labai patogu – platus kelias, kelios parkavimo aikštelės, o jei minsite dviratį – takas iš miesto centro atves jus į Melnragės paplūdimį per Klaipėdos miesto parką!

Melnragė II

Eidami Melnragės parko takais pasieksite Mėlynąja vėliava pažymėtą Melnragės II paplūdimį, kuris labiau pamėgtas aktyviai laisvalaikį prie jūros mėgasntačių leisti poilsiautojų. Čia tikrai rasite visko ir ramiam pasimėgavimui saulės spinduliais, ir aktyviam poilsiui.

Smiltynė I

Smiltynės paplūdimiai – išskirtiniai Klaipėdos paplūdimiai, nes į juos galima patekti tik vandens keliu, tad jūsų laukia keltas, marios ir žuvėdros! Yra dvi vietos, iš kur galite persikelti į Smiltynę: Senoji perkėla (Danės g. 1) – skirta pėstiesiems ir dviratininkams, ir Naujoji Perkėla (Nemuno g. 8). Pastaroji labiau tinkama norint ilsėtis Smiltynės II paplūdimyje. Iš naujosis perkėlos galima persikelti su automobiliu, dviračiu arba pėsčiomis.

Giruliai

Šiauriausias arba labiausiai nuo miesto nutolęs paplūdimys gausiausiais lankomas poilsiautojų su automobiliais ir po dienos darbų atvykusių dviračiais. Giruliai ir Melnragė I gali būti įvardiniami kaip du populiariusi paplūdimiai stebėti saulydžius. Netikte? Atvykite ir išbandykite.