Šiemet Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ir atgal į Baltijos jūrą paleisti ruoniukai apsigyveno ties Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos krantais, rodo siųstuvų duomenys. Tačiau dvi išgelbėtos ruoniukės vis dar gyvena muziejuje – Zunda ir Slyva čia atvyko nusilpusios ir sverdamos keliskart mažiau nei turėtų sverti tokio amžiaus ruonių jauniklis. Kaip sekasi dabar jau jėgas atgavusioms ruoniukėms, pasakoja jomis besirūpinantys jūrų muziejaus specialistai.
Mažiau nei 12 kg svėrusi Zunda kovo pabaigoje buvo rasta netoli Palangos tilto. Jos galiniuose plaukmenyse, nugaroje, pilve ir prie dubens sąnarių matėsi įkandimų žaizdos, prisimena Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.
„Preiloje rasta ruoniukė Slyva į muziejų atkeliavo po beveik mėnesio, balandžio pabaigoje. Kaip ir visi kiti ruonių jaunikliai, abi buvo gydomos, maitintos žuvies tyrele, vėliau ir nesmulkinta žuvimi, tačiau konkuruoti dėl maisto su kitais ruoniukais taip ir neišmoko, o gyvūnui, kuris turės būti paleistas atgal į gamtą, tai yra būtina sąlyga. Kai birželio mėnesį kiti ruoniukai jau prarydavo žuvį vandenyje, Zunda ir Slyva ją vis dar ėsdavo iš mūsų rankų“, – pasakoja jas nuo pat pirmos dienos prižiūrintis muziejininkas-biologas Pavel Kulikov.
Siekdami, kad abi ruoniukės priaugtų svorio ir atgautų prarastas jėgas, joms gyvą žuvį jūrų muziejaus specialistai gaudė ir mariose. Nors gyvus grundalus jauniklės mielai ėdė, jas prarydavo tik suplėšę nedideliais gabaliukais, pastebi biologas. Dėl tokio mažylių įpročio, ruoniukėmis besirūpinantys biologai jas yra praminę balerinomis.
Didžiulis organizmo išsekimas ir pernelyg mažas kūno svoris jas radus nebuvo vienintelės ruoniukių problemos, sako Laura Lupeikaitė, jūrų muziejaus vyriausioji biologė: „Tiek Slyva, tiek ir Zunda itin bijojo vandens ir iš muziejaus baseinų vis išlipdavo į sausumą, po to, ką joms teko patirti jūroje nešamoms srovių, jautė stresą. Nepaisant to, kad mažylėms galiausiai pavyko priprasti prie vandens, žymė gyvūno psichologijoje išliko.“
Išgelbėtų ruonių muziejuje – ir daugiau
Dėl įvairių priežasčių muziejuje pasilikusių gyventi Baltijos pilkųjų ruonių yra ir daugiau, sako jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. Tai – Molas, Smiltynė ir Pagrandukas.
„Molas buvo pirmasis muziejaus darbuotojų išgelbėtas ir išslaugytas ruoniukas – būtent nuo jo prieš 34-uris metus ir prasidėjo mūsų misija padėti ruoniams. Smiltynė prie Molo muziejaus baseine prisijungė prieš keturis metus, o vien pusės jos gyvenimo prireikė tam, kad ruonė pradėtų gaudyti ir ėsti žuvį vandenyje. Kaip ir Molo, jos jau nebegalėjome paleisti atgal į jūrą – Smiltynė per daug pripratusi prie žmonių, todėl didelė tikimybė, kad būtų neprisitaikiusi gyventi jūroje“, – pažymi N. Puteikienė.
Trečiasis iš muziejuje gyvenančių ruonių, kurių nebuvo galima paleisti į jūrą – čia gimęs Pagrandukas. Kaip sako jūrų muziejaus atstovė, čia gimę ruonių jaunikliai paprastai iškeliauja į kitose šalyse įsikūrusius zoologijos sodus. Pavyzdžiui, du Lietuvos jūrų muziejuje gimę ruoniukai savo namais laiko zoologijos sodą Japonijoje.
Ruoniukės muziejuje ilgai nepasiliks
Nors paskutiniai muziejaus biologų išslaugyti ruoniukai į Baltijos jūrą buvo paleisti rugsėjo pabaigoje, tikėtina, kad daugiau nei pusmetį jūrų muziejuje jau praleidusios Slyva ir Zunda, čia taip pat neužsibus.
„Ruoniukėms išmokus būtinų išgyventi įgūdžių ir pasiekus reikiamą, bent 40 kg svorį, jos bus paleistos atgal į Baltijos jūrą. Dabar mažylės sveria apie 27-28 kg ir kasdien suvalgo apie 3 kg žuvies. Jų nebemaitiname grundalais, o duodame ėsti riebią silkę – tai padeda ruoniukams priaugto svorio ir užsiauginti riebalų sluoksnį, kuris neleis sušalti jūroje, ir praverčia, jeigu ne iškart pavyksta patiems susigauti žuvies“, – pasakoja L. Lupeikaitė.
Kaip priežastį, dėl kurios Slyvos ir Zundos adaptacijos laikotarpis trunka ilgiau nei kitų ruoniukų, jūrų muziejaus specialistai įvardija tinkamų patalpų neturėjimą: „Kol buvome nepastatę Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro, visi ruoniukai glaudėsi dviejose voniose administraciniame muziejaus pastate. Vienu momentu turėjome rūpintis daug sunkesnės būklės pamestinukais, kuriuos reikėjo ne tik gydyti, bet ir atlikti operacijas, todėl Slyvą ir Zundą gerokai per anksti teko išnešti į muziejaus baseiną, dar joms neišmokus paimti žuvytės.“
Praėjusį mėnesį duris atvėręs Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras pirmųjų savo „pacientų“ sulauks ateinantį pavasarį. Čia ruoniukams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas, centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė.
Maišeliai su ruoniuku – atsakingesnis pasirinkimas
Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro atidarymo ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir vieno prekybos tinklo lankytojai.
Per pirmuosius projekto „Duok ruoniukui penkis“ metus surinkta daugiau nei 62 tūkst. eurų, daugiau nei 25 tūkst. eurų panaudoti ruonių jaunikliams skirtų siųstuvų įsigijimui. Siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje, jų lokaciją, plaukimo maršrutą ir kt.
