Gyvūnų karalystė stebina ne tik įvairove, bet ir neįtikėtinu kai kurių rūšių ilgaamžiškumu. Nors žmonių gyvenimo trukmė yra palyginti ilga, gamtoje egzistuoja organizmai, kurie išgyvena šimtus ar net tūkstančius metų. Kas jie tokie ir kokias paslaptis slepia jų ilgaamžiškumas?
Rekordininkai iš vandenų
- Arktiniai rykliai (Somniosus microcephalus)
Arktiniai rykliai, plaukiojantys šaltuose Arkties vandenyse, yra ne tik lėčiausi pasaulyje rykliai, bet ir ilgaamžiškumo čempionai tarp stuburinių. Mokslininkų tyrimai rodo, kad šie rykliai gali gyventi daugiau nei 400 metų. Jų ilgaamžiškumą lemia lėtas augimo tempas ir šaltos gyvenamosios aplinkos įtaka. - Islandijos geldutės (Arctica islandica)
Šios vėžiagyvių rūšies atstovės dažnai gyvena daugiau nei 200 metų. Viena iš jų, vardu Ming, pasiekė net 507 metų amžių. Šių moliuskų ilgaamžiškumas yra susijęs su lėtu medžiagų apykaitos tempu šaltuose vandenyse. - Medūza Turritopsis dohrnii
Dar vadinama „nemirtinga medūza“. Ši rūšis sugeba grįžti į savo jaunystės stadiją po to, kai jau pasiekia brandą. Nors ji nėra visiškai nemirtinga, gebėjimas „perkrauti gyvenimo ciklą“ paverčia ją unikaliu biologiniu reiškiniu.
Ilgaamžiai sausumos gyvūnai
- Galapagų vėžliai
Šie didieji sausumos vėžliai yra žinomi dėl savo ilgo gyvenimo – daugelis jų sulaukia daugiau nei 150 metų. Žymusis Galapagų vėžlys Harietė gyveno net 175 metus. Jų ilgaamžiškumas siejamas su lėtu gyvenimo ritmu ir stipria apsauga nuo plėšrūnų. - Pelėdinės papūgos (Strigops habroptilus)
Nors vidutinis papūgos gyvenimas nėra ilgiausias, Naujosios Zelandijos pelėdinė papūga gali gyventi iki 90–100 metų. Šis unikalus paukštis pasižymi lėtu augimu ir nedideliu palikuonių skaičiumi, todėl jo išlikimas glaudžiai susijęs su aplinkos sąlygomis. - Ilgaamžiai omarai
Omarai gali gyventi daugiau nei 100 metų, nes jų ląstelės turi unikalų gebėjimą atsinaujinti. Tačiau gamtoje jų gyvenimą dažnai trumpina plėšrūnai arba žvejyba.
Amžinieji gyvieji augalai
Nors augalai nėra gyvūnai, verta paminėti jų atstovus:
- Pando kolonija (drebulės kolonija Jutoje, JAV) yra laikoma vienu ilgiausiai gyvenančių organizmų – jai daugiau nei 80 000 metų.
- Koralų rifai – nors pavieniai koralai gyvena iki kelių šimtmečių, rifų struktūros gali išsilaikyti tūkstantmečius.
Kodėl kai kurie gyvūnai gyvena taip ilgai?
Gyvūnų ilgaamžiškumas dažnai priklauso nuo kelių veiksnių:
- Lėta medžiagų apykaita. Lėčiau gyvenantys organizmai paprastai gyvena ilgiau.
- Apsauga nuo plėšrūnų. Gyvūnai, neturintys daug priešų, turi daugiau galimybių išgyventi ilgesnį laiką.
- Prisitaikymas prie ekstremalių sąlygų. Gyvenimas šaltuose ar giliuose vandenyse padeda organizmams išvengti plėšrūnų ir mažina fiziologinius stresus.
Ko galime pasimokyti iš ilgaamžių gyvūnų?
Gamta rodo, kad ilgas gyvenimas glaudžiai susijęs su lėtu ir stabiliu gyvenimo ritmu. Mokslininkai, tyrinėdami šiuos gyvūnus, tikisi atrasti ilgaamžiškumo paslaptis, kurias galbūt vieną dieną pritaikys žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui gerinti.
Gyvūnų pasaulis įkvepia – net ir šimtmečius gyvenantys organizmai išlaiko pusiausvyrą ir harmoningą santykį su gamta. O mes, žmonės, galime tik mokytis iš jų išminties!
7 paprasti ilgaamžiškumo įpročiai: 5 minutės kasdien, kad gyventumėte ilgiau